Prisiminkite, į kokias grupes skirstomi balsiai. Vieno skirstymo mums prireiks mokantis, kada priebalsiai tariami kietai, o kada minkštai. Viskas kaip tik ir priklauso nuo balsio, prieš kurį eina priebalsis.
Kietieji ir minkštieji priebalsiai
12.1. Perskaitykite žodžius lekia, laka. Kaip tariate [l] ir [k] žodyje lekia? O kaip žodyje laka?
Jei vienas ar keli priebalsiai eina prieš užpakalinės eilės balsius [a], [o], [u], jie tariami kietai: kalba, mokinys, ruduo.
Tardami lietuviškus žodžius neklystame. Daugiau sunkumų kyla dėl priebalsio [l] svetimuose žodžiuose. Mat daug jų atėję iš kalbų, kuriose [l] prieš tokius balsius tariamas minkščiau. Lietuvių kalboje šiuo atveju išimčių nedaroma: pagal tą pačią taisyklę tariami ir savi, ir skolinti žodžiai: asfaltas, Donalda, Malta.
– Kaip tartum knygos pavadinimą, – klausia Mikas, – Lucilijui ar Liucilijui?
– Pagal taisyklę – Lucilijui.
– O kodėl tavo vardas – Liucija?
12.2. Taisyklingai perskaitykite pateiktus žodžius.
Albumas, Alma, balkonas, Donalda, filtras, filmas, kalba, kelmas, kultūra, paltas, skulptūra, tinklas, Valdas, vilkas, Vilma, vilna.
Jeigu vienas ar keli priebalsiai eina prieš priešakinės eilės balsius [e], [ė], [i], tai tariama minkštai: smulkmena, staltiesė, kuprinė. Skolinti žodžiai – ne išimtis: minkštai tariame algebra, Alfredas.
12.3. Taisyklingai perskaitykite pateiktus žodžius.
Algirdas, Alfredas, alksnis, Báltija, buhalteris, elgsena, Maldeikis, Nẽmunas, smulkmena, staltiesė, technika, Valdemaras.
Priebalsiai gali būti minkšti ir prieš užpakalinės eilės balsius, bet tokiu atveju reikia minkštumo ženklo. Rašte jis žymimas raide i:
važiavo, žalius, viešnia, kostiumas.
Visada minkštas priebalsis [j], jo neveikia net užpakalinės eilės balsiai:
joti, jazminas, judėti, koja, galvoja.
Jie sėdi klojimo pašiūrėj ant šieno ir kalbasi. Kai balsai nutyla, girdėti, kaip šniokščia lietus. Jau kelinta diena lyja ir lyja. Pažliugę visi keliai, šlapi uogienojai, ant rudos baravyko kepurės, ant apkerpėjusio akmens šilo pakriūtėj tykšta lašai.
(Bronius Radzevičius)12.5. Taisyklingai perskaitykite žodžius. Atkreipkite dėmesį, kaip pasikeičia priebalsiai, veikiami kitokio balsio.
Albumas, albume; filmas, filme, filmuoti; filtras, filtre, filtruoti; paltas, palte, paltukas, paltelis.
SUŽINOKITE DAUGIAU
Žodžio galas lietuvių kalboje visada kietas – tiek sutrumpėjusių, tiek nesutrumpėjusių žodžių: eit, nešt, gal, kol, vėl, bėgam, mamyt, Rasut, kalbės, eis.
Tačiau ši taisyklė galioja tik tariant atskirus žodžius arba kai vienas žodis sudaro sakinį (pavyzdžiui, Bėgam!). Kalbant žodžiai šliejasi vienas prie kito, todėl yra veikiami kito žodžio pradžios garsų. Gal ateisi – čia [l] kietas, nes jį veikia kito žodžio užpakalinės eilės balsis; o gal eisi – [l] ištariamas minkštai, nes kitas žodis prasideda priešakinės eilės balsiu. Kas kita yra kreipiniai. Juos ištarus visuomet daroma pauzė, rašte žymima kableliu, todėl žodžio galas lieka kietas: Rasut, einam namo. Mamyt, ar galiu dar pabūti lauke?