Apie du glaudžiai susijusius balsius, sudarančius dvibalsį, jau kalbėjome. Dviejų garsų junginių kalboje yra ir daugiau.
Mišrieji dvigarsiai
13.1. Aptarkite, kuo skiriasi dvigarsiai au, ei, ui ir al, em, ur.
Tokie dvigarsiai kaip al, em, ur vadinami mišriaisiais, nes juos sudaro balsis ir priebalsis. Mišrusis dvigarsis susideda iš balsio ir pusbalsio:
[a] [e] [i] [u] + [l] [m] [n] [r]
Abu garsai turi būti viename skiemenyje:
kal-nas, kel-mas, sun-kus, pir-mas.
Skirtinguose skiemenyse esantys garsai dvigarsio nesudaro:
ke-lias, ka-nalas, ki-lometras.
Taigi turime šešiolika mišriųjų dvigarsių:
Jau žinome, kad [i] ir [u] visada trumpi. Būtina įsidėmėti, kad dvigarsiuose [il], [im], [in], [ir], [ul], [um], [un], [ur] šie balsiai irgi tariami trumpai (nesvarbu, pabrėžiami ar ne) ir užrašomi raidėmis i ir u:
tiltas, Vi̇̀lnius, pirmas, tilpo, kimba, tirpo, pulti, kurmis, kulnas, purvas.
13.2. Parašykite žodžių, kuriuose būtų mišrusis dvigarsis su [i] arba [u], diktantą. Garsiai perskaitykite.
13.3. Mišriuosius dvigarsius pabraukite vienu brūkšniu, dvibalsius – vingiuota linija.
Antanukas labiausiai myli savo senelę. Nei savo motutės, nei tėvelio, nei ko kito jisai tiek nemyli, kiek savo seną seną senelę. Ir kur nemylėsi! Motutė dažnai Antanuką subara, kai kada net kumštelėja supykusi, o senelė niekuomet jo nenuskriaudžia. Joje Antanukas randa tik meilę, ji didžiausia ir uoliausia jo užtarytoja ir apgynėja.
(Vincas Krėvė)