Žodžius galima palyginti su lego detalėmis. Iš jų pastatysite visa, ką sukuria jūsų vaizduotė. Štai vienoks namas, o pakeitus kelias detales išeina visai kitoks. Žodžiai yra tokia pat statybinė medžiaga: dedi vieną prie kito ir sukuri tekstą. Tekste pakeiti kelis žodžius ir gauni visai kitokią istoriją. Iš atskirų lego detalių sudedi kad ir nedidelę figūrėlę, vieną detalytę pakeiti kita – randasi nauja forma. Žodis yra toks pat. Jį irgi sudaro detalės – tam tikri elementai. Juos keisdami suteikiame žodžiui naujų atspalvių. Tų elementų gali būti vienas, bet dažniau būna keli.
Reikšminės žodžio dalys
16.1. Imkite žodį darbas ir prie darb- pridėkite -ininkas, paskui -elis, -davys. Tada pridėkite ne- žodžio pradžioje. Kokių naujų žodžių gavote ir ką jie reiškia?
Elementai, iš kurių susideda žodis, vadinami reikšminėmis žodžio dalimis.
 | Šaknis – pagrindinė žodžio dalis, nustatoma lyginant giminiškus žodžius: ranka, rankelė, rankytė, rankinė, parankė, rankogalis. |
 | Priešdėlis – žodžio dalis, einanti prieš šaknį: atnešti, panešti, nunešti, parnešti, išnešti. |
 | Priesaga – žodžio dalis, einanti po šaknies: vaikelis, vaikutis, vaikiūkštis, vaikėzas, vaikystė, vaikiškas. |
 | Galūnė – žodžio dalis, einanti žodžio gale ir kintanti žodį kaitant: mama, mamos, mamai, mamą, mamų, mamas, mamytė, mamaitė. |
 | Kamienas – žodžio dalis atmetus galūnę: vasara, pavasaris, vasarotojas, vasariškas, vidurvasaris. |
Reikšminėmis šios žodžio dalys vadinamos todėl, kad dėliojant jas apie vieną pačią svarbiausią – šaknį – galima pasidaryti vis naujų žodžių. Ir visi tie žodžiai bus giminiški.
16.2. Reikšmines žodžio dalis pažymėkite sutartiniais ženklais.
Žvaigždelė, rasa, vėluoti, pasaulis, skrybėlė, auksinis, pavėlavo, būgnininkas, rūbinė, mokytojas, senovė, sniegena.
Žodyje dar gali būti smulkesnių elementų.
 | Sangrąžos dalelytė: prausiasi, nusiprausė, prausimasis. |
 | Jungiamoji balsė: galvaraištis, galvosūkis, galvūgalis. |
 | Intarpas: sninga, kimba. |
16.3. Kuriuose žodžiuose yra sangrąžos dalelytė arba jungiamoji balsė? Pažymėkite šiuos elementus sutartiniais ženklais.
Kalbasi, grybauja, kaktomuša, prisiminimas, šilagėlė, raudonviršis, nešasi, vadovėlis, apsipylė, dujotekis, protmūšis, išsiveržimas, pavojingas.
Žodžiai gali būti suskaidomi (skaidieji) ir nesuskaidomi (neskaidieji). Skaidieji turi daugiau negu vieną reikšminę dalį, o neskaidieji reikšminių dalių neturi.
Tuo jie panašūs į žodžio dalis ir nesunkiai jomis virsta:
te sau dirba – tedirba sau,
be gėdos – begėdis,
prieš pietus – priešpiečiai,
ant piršto – antpirštis.
16.5. Sutartiniais ženklais pažymėkite žodžio dalis.
Laukas, galvoti, pasiskolinti, tulpmedis, balsadėžė, varteliai, klumpakojis, pasididžiavimas, šviesoforas, susitikimas, perkūnas.
16.6. Kuo skiriasi šių žodžių reikšmė? Kas ją pakeitė?
Jūra – pajūris, užjūris
Važiavo – išvažiavo, nuvažiavo, suvažiavo, parvažiavo
Eglė – eglaitė, eglynas
Miegas – miegalius
Kelias – aplinkkelis, šunkelis, vieškelis
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"