Ši žodžio dalis iš tiesų panaši į augalo šaknį, nes iš jos kaip šakelės stiepiasi nauji žodžiai.
Šaknis
17.1. Kas kartojasi žodžiuose bitė, bitininkas, bitelė, bitynas, bitinėlis, bitkrėslė?
Pagrindinė skaidžiųjų žodžių dalis, prisijungianti kitas dalis, yra šaknis. Ji dar gali susijungti su kita šaknimi.
Praėjusioje pamokoje matėte, kaip kitos reikšminės žodžio dalys prisijungia prie šaknies sen- ir atsiranda naujų žodžių. Ar pastebėjote, kad naujieji žodžiai vis tiek turi kai ką bendra? Atsiverskime „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“:
senti – darytis senam, nebevartojamam, nebešviežiam;
senas – turintis daug amžiaus, ilgai vartotas, jau kurį laiką esantis, palaikytas, pastovėjęs;
senelis – senas žmogus, tėvo ar motinos tėvas;
pasenti – pasidaryti senam, nebevartojamam, netekti šviežumo;
senatvė – senas amžius;
senovė – seni laikai;
senovinis – iš senų laikų;
senvagė – senoji upės vaga.
Taigi kiekviename naujame žodyje išlieka bent dalis žodžio senti reikšmės. Kadangi įvairių elementų prisijungia ta pati šaknis, ji vadinama bendrąja giminiškų žodžių dalimi.
Yra žodžių, kurių šaknys skamba taip pat, bet reikšmė skiriasi:
laukia ir lauke,
medis ir medus,
žuvis ir žuvo.
Tokie žodžiai nėra giminiški.
17.2. Paaiškinkite, kuo skiriasi ką tik pateiktų žodžių reikšmė. Prisiminkite daugiau tokių žodžių.
Kaitant žodžius ar sudarant naujus gali keistis šaknies balsė:
vyti – veja – vijo,
gyti – gyja – gijo,
įgristi – įgrysta – įgriso,
svaras – sveria – svoris,
dubti – duobė,
lėkti – lakta,
nešti – našta.
Šis reiškinys vadinamas šaknies balsių kaita.
- Surašykite į atskirus stulpelius giminiškus žodžius. Kiek bus stulpelių?
Lyti – lja, ljo; byrėti – bra, brėjo;
irti – ra, ro; prigyti – prigja, prigjo;
pūti – pva, pvo; siūti – siva, sivo;
virti – vrda, vrė; vyti – vja, vjo.
Be balsių kaitos, šaknį dar pakeičia intarpas – į šaknį įsiterpęs priebalsis [m] arba [n]:
akti – anka – ako, tekti – tenka – teko,
lipti – limpa – lipo, kibti – kimba – kibo.
Atkreipkite dėmesį, kad intarpas atsiranda tik tuose žodžiuose, kurie rodo dabar vykstantį veiksmą!
Busti –
Justi –
Plisti –
Rasti –
Žlugti –
Žodyje gali būti dvi šaknys: garlaivis, kryžkelė, durklažuvė, tautodailė…
Vienos šaknys susijungia tiesiogiai (garlaivis, kryžkelė), o tarp kitų įsiterpia savotiškas intarpas, kurį vadiname jungiamąja balse (žvakigalis, tautodailė).
17.5. Pažymėkite žodžių šaknis.
Knyga, mažas, namai, gyvūnas, gartraukis, samanos, tarpukalnė, gyvatė, drąsus, bėgti, kraujotaka, pieva, staugti, šaknis, blizgėti, pabaiga, sučiupti, kalnelis, padangė, žiema.
17.6. Įrašykite praleistas raides ir pažymėkite paryškintų žodžių šaknis.
1. Kair_rankiai ir valgo, ir rašo kair_ ranka, dešin_ jiems nepatogu. 2. Rupūžė priklauso varl_gyviams. 3. Ilgainiui įgr_sta tas pats maistas. 4. Dalia jau pag_jo ir šiandien atėjo į mokyklą. 5. L_jo visą dieną, kieme visur telkšo purvinos balos. 6. Iš prieglaudos pasiėmę šuniuką, įsig_jome tikrą draugą.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"