Tema 4.8 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Priesaga

Nuo pat pirmos šio skyriaus pamokos matote, kad prie šaknies galima „prisegti“ tokių elementų, kurie pakeičia žodžio reikšmę. Apie vieną jų dabar ir pakalbėsime

Priesaga

22.1. Prie žodžių darbas, kalba, šeima, futbolas, krepšinis, smuikas šaknų „prisekite“ -ininkas. Ką nusako nauji žodžiai?

Žodžio dalis, esanti tarp šaknies ir galūnės, vadinama priesaga. Ji būdingiausia daiktavardžiui: šios kalbos dalies priesagų yra net šeši šimtai. Būdvardis priesagų turi per šimtą, o veiksmažodis – tik apie dešimt.

Daiktavardžio priesagų daug, todėl jas grupuojame. Paminėsime tik kelias grupes:

  • asmenų pavadinimai: darbininkas, miestietis, kauniškis, siuvėjas, artojas, karalienė, naujokas, miegalius;
  • įrankių ir prietaisų pavadinimai: ilgintuvas, jungiklis, keptuvė, purkštuvas, žymeklis;
  • priemonių pavadinimai: baliklis, prausiklis;
  • vietų pavadinimai: beržynas, girininkija, parduotuvė, kirpykla, avidė;
  • švenčių pavadinimai: Žolinė, Joninės.

Būdvardžio ir veiksmažodžio priesagų palyginti nedaug, todėl jos yra daugiareikšmės, pagal reikšmes apibūdinamos kiekviena atskirai. Pavyzdžiui, veiksmažodžio priesaga -auti reiškia rinkti tai, kas pasakyta pamatiniu žodžiu: grybas – grybauti; būdvardžio priesaga -ėtas rodo paviršiaus padengimą arba gausumą: gėlėtas, dėmėtas, žvaigždėtas, duobėtas.

22.2. Raskite priesaginius žodžius, pažymėkite priesagas sutartiniais ženklais.

Kas per padaras
​Tas naujadaras?
​Pasakysime tiesiai
​Tai sūrainis, spragėsiai.

Dažniausiai žodis turi vieną priesagą, bet pasitaiko žodžių ir su keliomis. Mat jie padaryti iš žodžių, jau turinčių priesagą, pavyzdžiui:

gir-inink-ij-a, varv-ekl-(i)uk-as, knyg-yn-ėl-is.

22.3. Pažymėkite žodžių priesagas.

Vasarinis, tvarkingas, saviškis, duobėtas, strazdanotas, kreiduotas, mokyklinukas, dirbtinis, mažiukas, saldokas, pernykštis, uogauti, rusenti, čepsėti, lesinti, svajoti, mojuoti, skiepyti.

Turėti priesagų gali ne tik daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai, bet ir skaitvardžiai, įvardžiai, prieveiksmiai. Kai kurios veiksmažodžio formos (kalbėdami apie galūnę minėjome, kad -ti, -s, -k žodžiuose dirbti, dirbs, dirbk yra priesagos) ir prieveiksmiai baigiasi priesagomis:

bėgte, piešiant, gražiai, aukštyn, priekin.

22.4. Pabraukite žodžius, kurie baigiasi priesagomis.

Saulutė, beržynas, kentėjo, mesti, kiauras, šaltai, giružė, rašyk, istorikas, žemdirbys, skubės, puodynė, rudenėjant.

22.5. Pabraukite priesaginius žodžius, priesagas pažymėkite sutartiniu ženklu.

Ir ligi šios dienos nebematė Joniukas savo tėvelio. Niekas jau nebeatneša jam iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs. Paliko Joniukas trobelėj su savo motute ir mažuoju broliuku vienas. Bet motutę jis ne taip mylėjo kaip tėvelį, – labiau jos bijojo. Girdėjo, kad ta motutė esanti jam netikra; kad jis turėjo kitą motutę, kuri numirė ir jį visai dar mažą paliko.

(Jonas Biliūnas)

22.6. Sugalvokite ir parašykite po tris priesaginius žodžius kiekvienam duotam žodžiui.

Kelias – ______________
​Mažas – ______________
​Sukti – ______________
​Drąsus – ______________
Žemė – ______________
Grybas – ______________
Smėlis – ______________​​​

Prašau palaukti