Tema 5.3 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Veiksmažodis

Veiksmažodis yra bendravimui būtina kalbos dalis, reiškianti veiksmą arba būseną, kaitoma laikais, asmenimis, skaičiais, nuosakomis ir atsakanti į klausimus kas ką veikia? kas ką veikė? kas ką veikdavo? kas ką veiks? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?

Veiksmažodis

Šiame vaizdelyje slepiasi daug sakinių, susidedančių iš daiktavardžio, būdvardžio ir veiksmažodžio. Raskite juos.

Pačios bendriausios veiksmažodžių reikšmės:

26.2. Surašykite veiksmažodžius dviem stulpeliais: viename – reiškiančius veiksmą, kitame – būseną.

Šaukti, temti, pjauti, kentėti, sirgti, griaudėti, pirkti, švisti, sukti, važiuoti.

Veiksmažodis yra kaitoma kalbos dalis. Skiriamos asmenúojamosios ir neasmenúojamosios veiksmažodžio formos. Lietuvių kalbos veiksmažodžio asmenuojamosios formos iškart pasako net kelis dalykus: laiką, skaičių, asmenį ir nuosaką.

SUŽINOKITE DAUGIAU

Neasmenuojamosios formos skiriasi nuo asmenuojamųjų. Pavyzdžiui, bendratis apskritai nekaitoma (rašyti). Dalyviai kaitomi laikais (rašantis, rašęs, rašydavęs, rašysiąs), giminėmis (rašęs, rašiusi), skaičiais (rašydavęs, rašydavę), linksniais (rašančios, rašančiai, rašančią), yra skirtingų rūšių – veikiamieji (rašantis) ir neveikiamieji (rašomas). Pusdalyviai kaitomi giminėmis (rašydamas, rašydama) ir skaičiais (rašydamas, rašydami), padalyviai – laikais (rašant, rašius, rašydavus, rašysiant). Apie veiksmažodines ir būdvardines dalyvio ypatybes žr. 118 p.

26.3. Kad geriau suprastumėte asmenuojamųjų formų ypatybes, parašykite tą patį sakinį kaitaliodami asmenį, skaičių ir laiką.

Aš einu į mokyklą.

Tu ėjai ...

Kaitymas asmenimis, skaičiais, laikais ir nuosakomis vadinamas asmenãvimu. Gramatikose asmuo, skaičius, laikas ir nuosaka nagrinėjami kartu, nes jų atskirti neįmanoma: pavyzdžiui, asmuo iš karto pasako ir skaičių, o mokykloje įprasta kiekvieną ypatybę nagrinėti atskirai.

26.4. Pavartokite veiksmažodžius, kurie, jūsų manymu, tinka geriausiai.

1. Mažytis vabalėlis ________ į smilgos viršūnę. 2. Visi šaligatviai buvo grynas ledas, nes naktį ________ . 3. Pripuolę prie lango ________, kaip automobilis su mūsų klasės draugu ________ pro vartus į gatvę ir ________ už posūkio. 4. Mėlynąjį voką su laišku kažkas ________ . 5. Suolus ________ į klasės pakraščius, kuprines ________ į laisvą kampą – dabar buvo daug vietos žaidimams.

26.5. Parašykite veiksmažodžius tinkama forma.

1. Kol (užlipti) laiptais, (nuskambėti) skambutis. 2. Dominykas ilgai (tyrinėti) žemėlapį, paskui (prabilti) tyliu balsu. 3.Jūs (nežinoti), kur yra Lãtvija? 4.Mes šiemet (atostogauti) Nidoje. 5.Varnas varnui akies (nekirsti). 6. Kur du stos, visada daugiau (padaryti).

1. Laikas gržti į klasę, tuoj prasidės pamoka. 2. Arnas sėdi ant suoliuko ir lauk draugo jau vis pusvalandį. 3. Kadamas sniegą sušilau, vadinasi, kad nesušaltum, reik daugiau judėti. 4. Kas ten šauksi pagalbos? 5. Žvirblis strksi ant vienos kojos. 6. Drebulė skundžsi savo motinai egl, kad šalta vėjje stovėti ir visais lapais drebėti.

Prašau palaukti