Kaip jau kalbėjome, žodžiai yra tarsi lego kaladėlės – dedant vieną prie kito randasi fantastiškiausių kūrinių, juos skaitydami galime pažinti tolimas šalis, nukeliauti į nepažįstamus pasaulius. O kartais kūrinys įvaro tiek baimės, kad užmiegame tik pakišę galvą po antklode. Tikriausiai jau kilo klausimas, kaip tai pasiekiama, juk paprasčiausias žodžių rinkinys namas langas eiti į gražus dar nėra tekstas. Iš tiesų, kad sukurtume tekstą, pirmiausia turime išmanyti kalbos dalių sistemą: kaip kalbos dalys, glausdamosi viena prie kitos, sukuria žodžių magiją.
Kalbos dalių sistema
25.1. Pamėginkime kartu dėliodami sakinį pažinti visą kūrybos procesą: kaip nuo paprastos informacijos, pridėdami vis naujų kalbos dalių, nukeliaujame iki jausmų lygmens.
Pirmiausia pasirinkime ir įvardykime daiktą – tegul tai bus namas.
Sugalvokime jam požymį, susijusį su veiksmu, – stovi.
Tada požymį, rodantį, koks jis yra, – tuščias.
Ir dar požymį, rodantį skaičių, – vienas.
Štai ir visa pagrindinė informacija! Iš paryškintų žodžių sudarykime sakinį.
Dabar mums rūpi sužinoti, kur stovi namas. Prišliekime vietą nusakantį žodį prie tarnybinio žodelio – prie ežero.
Kažin, kiek laiko jis stovi? Seniai.
Jei norime patikslinti savo mintį, pridėkime jau.
Tuo pačiu sakiniu galime pasakyti ir daugiau požymių. Pasitelkime sujungimo žodelį ir, tada dar vieną ypatybę nusakantį žodį – apkerpėjęs.
Mes ne tik papildėme informaciją, bet ir pasakėme įvairių dalykų, susijusių su kalbamuoju daiktu. Koks dabar mūsų sakinys?
Jame pavartojome visaverčiam bendravimui būtinas kalbos dalis. Bet įspūdžiui sustiprinti dar galime pridėti bendravimui nebūtiną žodelį, kuriuo reiškiame jausmus. Pavyzdžiui, ak.
Perskaitykite visą mūsų sukurtą sakinį.
Iš mūsų sukurto sakinio jau aišku, kad kalboje esama bendravimui būtinų ir nebūtinų žodžių. Būtini žodžiai skiriami pagal galimybę pavadinti ir aptarnauti.
Atskirą daiktus įvardijančių žodžių klasę sudaro daiktãvardžiai. Juos sakinyje gali pakeisti įvardžiai. Daiktų požymiai pasakomi tiesiogiai (bū̃dvardžiais, įvardžiais, skaitvardžiais, veiksmãžodžiais) arba netiesiogiai (prieveiksmiais).
Šias kalbos dalis aptarnauja jungtùkai, prielinksniai ir dalelýtės.
Bendravimui nebūtini, bet kalbai, ypač šnekamajai, svarbūs jaustùkai ir ištiktùkai.
Suskaičiuokite kalbos dalis – iš viso jų yra vienuolika.
25.2. Virš žodžių parašykite, kokia tai kalbos dalis.
Vytis tik prieš trečią pamoką pagaliau prisiminė, kad jo sportinis krepšys liko tėčio automobilio bagažinėje.
Dar kalbos dalys yra kaitomosios ir nekaitomosios. Patyrinėkite schemą.
* Veiksmažodžio formos skirstomos į asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias.
Nuo stogo varvėjo vanduo, o saulė švietė taip skaisčiai, kad net akys bijojo. Po daržo lysves jau kapstėsi vištos, sliekų ieškojo. (Ieva Simonaitytė)
Nuo –, stogo –, varvėjo –, vanduo –, o –, saulė –, švietė –, taip –, skaisčiai –, kad –, net –, akys –, bijojo –. Po –, daržo –, lysves –, jau –, kapstėsi –, vištos –, sliekų –, ieškojo –.
Gražus – , grožis – , grožybė –, gražėti –, gražiai –.
Juozapėlis vienintelis, iš kurio jis () nesijuokia, netąso () už plaukų ir drovisi jo. Kai jis neišmoksta aritmetikos, kalviukas () visuomet jį gelbsti. Už tai Mikė jam išpiešė sąsiuvinius, išdrožinėjo medines () šakutes, ir už nukaltas Juozapėlio tėvo () šėnutes jis mainais atidavė gražią () triušių porą (). Iš Mikės Juozapėlis turi penkis () atvirukus. (Petras Cvirka)
25.6. Išplėskite sakinius kuo įvairesnėmis kalbos dalimis. Kokiomis kalbos dalimis tai padarėte?
1. Rūkas pakilo. 2. Traukinys sustojo.3. Aidas grįžo. 4. Telefonas suskambo. 5. Kamuolys nuskriejo. 6. Balandis lesė.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"