Tema 5.5 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Veiksmažodžio nuosakos ir laikai

Veiksmãžodžio núosakos formos rodo veiksmo santykį su tikrove. Tą santykį nustato kalbantysis. Kalbėtojas teigia arba neigia, kad tai yra tikra; pasako, kad taip nėra, bet galėtų būti; reiškia savo valią.

Veiksmažodžio nuosakos ir laikai

28.1. Sudarykite prasmingus sakinius, atitinkančius šias situacijas.

  1. Jis (ji) ką nors daro (darė, darydavo, darys) arba ko nors nedaro (nedarė, nedarydavo, nedarys).
  2. Jis (ji) ką nors darytų, jei galėtų ar norėtų.
  3. Jis (ji) kam nors liepia arba prašo ką nors padaryti.
Iš jūsų sakinių matyti, kad kiekvieną kartą santykis su tikrove vis kitoks.

Pagal jį ir skiriamos trys nuosakos: tiesióginė, tariamóji ir liepiamóji. Šiemet mokysimės tik vieną nuosaką – tiesioginę.

Tiesiógine núosaka pasakoma, kad veiksmas iš tiesų vyksta, vyko, vykdavo arba vyks: sėdi, sėdėjo, sėdėdavo, sėdės.

Dainuoti – .

Žaisti – .

Skristi – .

Iškylauti – .

Uogauti – .

Sportuoti – .

Skambinti – .

Beveik visose kalbose veiksmažodis kaitomas laikais. Pavartojant vieną arba kitą veiksmažodžio laiką veiksmas nusakomas labai tiksliai: ar vyksta dabar, vyko anksčiau vieną kartą ar kartodavosi, ar vyks ateityje.

28.3. Kiek laikų jau pažįstate tos užsienio kalbos, kurios mokotės? Kaip jie padaromi?

Lietuvių kalba skiria dabarties (esamąjį), ateities (būsimąjį) ir du praeities laikus (būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį). Visi keturi laikai reiškiami vientisinėmis asmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis.

Esamojo laiko pagrindinė reikšmė – veiksmas vyksta dabartyje. Kaip prisimenate, esamasis laikas iš nieko nepadarytas, 3 asmuo yra viena iš pagrindinių formų:

Vienaskaita

  1. aš einu, skaitau
  2. tu eini, skaitai
  3. jis, ji eina, skaito

Daugiskaita

  1. mes einame, skaitome
  2. jūs einate, skaitote
  3. jie, jos eina, skaito

28.4. Pateiktus veiksmažodžius išasmenuokite esamuoju laiku.

Dusti, ryti, sudaryti, kirmyti.

Būtàsis kartinis laikas reiškia praeityje vieną kartą vykusį veiksmą. Jo 3 asmuo – dar viena pagrindinė veiksmažodžio forma, taigi šis laikas irgi iš nieko nepadarytas.

Vienaskaita

aš ėjau, skaičiau

tu ėjai, skaitei

jis, ji ėjo, skaitė

Daugiskaita

mes ėjome, skaitėme

jūs ėjote, skaitėte

jie, jos ėjo, skaitė

28.5. Raskite veiksmažodžius ir nustatykite jų laiką.

Ak, kuomet atvažiuos tėvelis! Jau taip seniai seniai buvo – kai atvežė Džimą – tuomet dar buvo pavasaris, ir juodu ėjo žibučių į mišką, o dabar jau ir obuoliai prinoko, jau ruduo. Koks tėvelis geras, kad jai atvežė Džimą! Ji taip labai myli savo tėvelį. Ji prašė, kad jis nebevažiuotų į Kaũną, kad čia drauge gyventų. Bet tėvelis sako: „Negalima, Irka, reikalai taip liepia, nieko nepadarysi.“ Fe! bjaurūs, bjaurūs tie reikalai! Irka jų nekenčia. (Pagal Šatrijos Raganą)

Būtasis dažninis laikas daromas iš bendraties, atmetant bendraties priesagą -ti ir pridedant priesagą -dav- su asmens galūne:

ei- + -dav- = eidavo,

kęs- + -dav- = kęsdavo.

Ši priesaga baigtinį veiksmą paverčia kartotiniu tęstiniu veiksmu:

Vienaskaita

aš eidavau, skaitydavau

tu eidavai, skaitydavai

jis, ji eidavo, skaitydavo

Daugiskaita

mes eidavome, skaitydavome

jūs eidavote, skaitydavote

jie, jos eidavo, skaitydavo

1. Ančiukai ėjo į kūdrą maudytis. 2. Mokytojas, išgirdęs Aido atsakymus,  kilstelėjo antakius. 3. Po pamokų Daumilė  laukė manęs rūbinėje. 4. Lietuviai kartais  puldinėjo kaimynų žemes. 5. Per visą žiemą tai  pasnigo, tai nutirpo. 6.  Užsikūrėme židinį ir  laukėme grįžtančių tėvelių.

Būsimàsis laikas daromas iš bendraties atmetant bendraties priesagą -ti ir pridedant priesagą -s(i) su asmens galūne arba be jos:

ei- + -s- + i = eisi (tu),

ei- + -s = eis (jis, ji).

Jis reiškia ateities veiksmą:

Vienaskaita

aš eisiu, skaitysiu

tu eisi, skaitysi

jis, ji eis, skaitys

Daugiskaita

mes eisime, skaitysime

jūs eisite, skaitysite

jie, jos eis, skaitys

Laukti – 

Mokėti – .

Stovėti – .

Nekantrauti – .

Ginti – .

Mylėti – .

Tvarkyti – .

Keliauti – .

Skubėti – .

Turbūt pastebėjote, kad:

  • balsė e rašoma visų laikų daugiskaitos 1 ir 2 asmens galūnėse (-me, -te):

skaitome, skaitote,

skaitėme, skaitėte,

skaitydavome, skaitydavote,

skaitysime, skaitysite;

  • jei būtojo kartinio laiko 3 asmuo baigiasi -o, vienaskaitos 2 asmens galūnė -ai:

ėjo – ėjai,

jojo – jojai,

kapojo – kapojai;

  • jei būtojo kartinio laiko 3 asmuo baigiasi -ė, vienaskaitos 2 asmens galūnė -ei:

traukė – traukei,

šaukė – šaukei.

1. Tu turėj sudaryti kryžiažodį šios dienos pamokai. 2. Neseniai kartojot nosinių raidžių rašybą. 3. Gal tu ir šauk mane, bet aš buvau su ausinėmis ir nieko negirdėjau. 4. Ar įsidėmėjot taisyklę? 5. Jeigu nors kartą girdėj lakštingalą, niekad jos balso nepamirši. 6. Tu įsteng pakelti tokį sunkų akmenį! 7. Jonai, juk žadėj niekam mano paslapties neišduoti. 8. Ar taip pas mane skubėj, kad net uždusai?

Prie būsimojo laiko formų rašybos reikia stabtelėti ilgėliau.

  • Paskutinė būsimojo laiko kamieno priebalsė rašoma taip, kaip tariama – s arba š:

augs, zirs, dūgs, regs,

neš, grįš, ūš.

  • Dviskiemenių bendračių ilgosios balsės y ir ū, esančios prieš priesagą -ti, būsimojo laiko 3 asmenyje sutrumpėja:

ly-ti – lis,

gy-ti – gis,

bū-ti – bus,

žū-ti – žus,

džiū-ti – džius.

  • Skiemenys skaičiuojami be priešdėlių, todėl:

už-griū-ti – užgrius,

iš-gy-ti – iš-gis.

Įsidėmėkite išimtis:

siū-ti – siūs,

vy-ti – vys.

  • Jei dviskiemenės bendratys prieš priesagą -ti turi priebalsių, ilgosios balsės būsimojo laiko 3 asmenyje išlieka:

dyg-ti – dygs,

rūg-ti – rūgs,

plyš-ti – plyš,

slys-ti – slys.

  • Daugiaskiemenių bendračių ilgosios balsės būsimojo laiko 3 asmenyje nekinta:

ma-ty-ti – matys,

lip-dy-ti – lipdys.

1. Rytoj šeštokai  (rašyti) žodžių diktantą. 2. Kam  (kliūti), kam (nekliūti), o tam striukiui beuodegiui visad (kliūti). 3. Vasarą mums visiems (siūti) naujas uniformas. 4. Rūtai nieko blogo neatsitiko, ji greitai (išgyti). 5. Jeigu lietutis (palyti), sėklos greitai (sudygti). 6. Kitą savaitę kiekvienas (skaityti) savo sukurtą eilėraštį. 7. (Būti) dar daug gražių pavasarių ir vasarų. 8. Jeigu sniegas sukietės, rogės puikiai (slysti) jo paviršiumi.

28.10. Išrašykite ir išnagrinėkite veiksmažodžius.

Pavyzdys. Sukdavau – veiksm., būt. d. l., vns. 1 asm.

1. Auksė susišukavo plaukus, apsivilko švarkelį ir atsisveikino su senele. 2. Laukia ilgas ir sunkus kelias, jame pasitaikys visokių kliūčių. 3. Kaip kaukia vilkai, girdėdavome tik labai tyliomis naktimis. 4. Tu netikėjai, o mes ėmėme ir padarėme. 5. Per paskutinę pamoką klausysimės muzikos, o gal žiūrėsime filmą. 6. Aš žinau, kas bus rytoj.

Prašau palaukti