Veiksmãžodžio núosakos formos rodo veiksmo santykį su tikrove. Tą santykį nustato kalbantysis. Kalbėtojas teigia arba neigia, kad tai yra tikra; pasako, kad taip nėra, bet galėtų būti; reiškia savo valią.
Veiksmažodžio nuosakos ir laikai
28.1. Sudarykite prasmingus sakinius, atitinkančius šias situacijas.
- Jis (ji) ką nors daro (darė, darydavo, darys) arba ko nors nedaro (nedarė, nedarydavo, nedarys).
- Jis (ji) ką nors darytų, jei galėtų ar norėtų.
- Jis (ji) kam nors liepia arba prašo ką nors padaryti.
Pagal jį ir skiriamos trys nuosakos: tiesióginė, tariamóji ir liepiamóji. Šiemet mokysimės tik vieną nuosaką – tiesioginę.
Tiesiógine núosaka pasakoma, kad veiksmas iš tiesų vyksta, vyko, vykdavo arba vyks: sėdi, sėdėjo, sėdėdavo, sėdės.
Dainuoti – .
Žaisti – .
Skristi – .
Iškylauti – .
Uogauti – .
Sportuoti – .
Skambinti – .
Beveik visose kalbose veiksmažodis kaitomas laikais. Pavartojant vieną arba kitą veiksmažodžio laiką veiksmas nusakomas labai tiksliai: ar vyksta dabar, vyko anksčiau vieną kartą ar kartodavosi, ar vyks ateityje.
28.3. Kiek laikų jau pažįstate tos užsienio kalbos, kurios mokotės? Kaip jie padaromi?
Lietuvių kalba skiria dabarties (esamąjį), ateities (būsimąjį) ir du praeities laikus (būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį). Visi keturi laikai reiškiami vientisinėmis asmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis.
Esamojo laiko pagrindinė reikšmė – veiksmas vyksta dabartyje. Kaip prisimenate, esamasis laikas iš nieko nepadarytas, 3 asmuo yra viena iš pagrindinių formų:
Vienaskaita
- aš einu, skaitau
- tu eini, skaitai
- jis, ji eina, skaito
Daugiskaita
- mes einame, skaitome
- jūs einate, skaitote
- jie, jos eina, skaito
28.4. Pateiktus veiksmažodžius išasmenuokite esamuoju laiku.
Dusti, ryti, sudaryti, kirmyti.
Būtàsis kartinis laikas reiškia praeityje vieną kartą vykusį veiksmą. Jo 3 asmuo – dar viena pagrindinė veiksmažodžio forma, taigi šis laikas irgi iš nieko nepadarytas.
Vienaskaita
aš ėjau, skaičiau
tu ėjai, skaitei
jis, ji ėjo, skaitė
Daugiskaita
mes ėjome, skaitėme
jūs ėjote, skaitėte
jie, jos ėjo, skaitė
28.5. Raskite veiksmažodžius ir nustatykite jų laiką.
Ak, kuomet atvažiuos tėvelis! Jau taip seniai seniai buvo – kai atvežė Džimą – tuomet dar buvo pavasaris, ir juodu ėjo žibučių į mišką, o dabar jau ir obuoliai prinoko, jau ruduo. Koks tėvelis geras, kad jai atvežė Džimą! Ji taip labai myli savo tėvelį. Ji prašė, kad jis nebevažiuotų į Kaũną, kad čia drauge gyventų. Bet tėvelis sako: „Negalima, Irka, reikalai taip liepia, nieko nepadarysi.“ Fe! bjaurūs, bjaurūs tie reikalai! Irka jų nekenčia. (Pagal Šatrijos Raganą)
Būtasis dažninis laikas daromas iš bendraties, atmetant bendraties priesagą -ti ir pridedant priesagą -dav- su asmens galūne:
ei- + -dav- = eidavo,
kęs- + -dav- = kęsdavo.
Ši priesaga baigtinį veiksmą paverčia kartotiniu tęstiniu veiksmu:
Vienaskaita
aš eidavau, skaitydavau
tu eidavai, skaitydavai
jis, ji eidavo, skaitydavo
Daugiskaita
mes eidavome, skaitydavome
jūs eidavote, skaitydavote
jie, jos eidavo, skaitydavo
1. Ančiukai ėjo į kūdrą maudytis. 2. Mokytojas, išgirdęs Aido atsakymus, kilstelėjo antakius. 3. Po pamokų Daumilė laukė manęs rūbinėje. 4. Lietuviai kartais puldinėjo kaimynų žemes. 5. Per visą žiemą tai pasnigo, tai nutirpo. 6. Užsikūrėme židinį ir laukėme grįžtančių tėvelių.
Būsimàsis laikas daromas iš bendraties atmetant bendraties priesagą -ti ir pridedant priesagą -s(i) su asmens galūne arba be jos:
ei- + -s- + i = eisi (tu),
ei- + -s = eis (jis, ji).
Jis reiškia ateities veiksmą:
Vienaskaita
aš eisiu, skaitysiu
tu eisi, skaitysi
jis, ji eis, skaitys
Daugiskaita
mes eisime, skaitysime
jūs eisite, skaitysite
jie, jos eis, skaitys
Laukti – , , ,
Mokėti – , , , .
Stovėti – , , , .
Nekantrauti – , , , .
Ginti – , , , .
Mylėti – , , , .
Tvarkyti – , , , .
Keliauti – , , , .
Skubėti – , , , .
Turbūt pastebėjote, kad:
- balsė e rašoma visų laikų daugiskaitos 1 ir 2 asmens galūnėse (-me, -te):
skaitome, skaitote,
skaitėme, skaitėte,
skaitydavome, skaitydavote,
skaitysime, skaitysite;
- jei būtojo kartinio laiko 3 asmuo baigiasi -o, vienaskaitos 2 asmens galūnė -ai:
ėjo – ėjai,
jojo – jojai,
kapojo – kapojai;
- jei būtojo kartinio laiko 3 asmuo baigiasi -ė, vienaskaitos 2 asmens galūnė -ei:
traukė – traukei,
šaukė – šaukei.
1. Tu turėj sudaryti kryžiažodį šios dienos pamokai. 2. Neseniai kartojot nosinių raidžių rašybą. 3. Gal tu ir šauk mane, bet aš buvau su ausinėmis ir nieko negirdėjau. 4. Ar įsidėmėjot taisyklę? 5. Jeigu nors kartą girdėj lakštingalą, niekad jos balso nepamirši. 6. Tu įsteng pakelti tokį sunkų akmenį! 7. Jonai, juk žadėj niekam mano paslapties neišduoti. 8. Ar taip pas mane skubėj, kad net uždusai?
Prie būsimojo laiko formų rašybos reikia stabtelėti ilgėliau.
- Paskutinė būsimojo laiko kamieno priebalsė rašoma taip, kaip tariama – s arba š:
augs, zirs, dūgs, regs,
neš, grįš, ūš.
- Dviskiemenių bendračių ilgosios balsės y ir ū, esančios prieš priesagą -ti, būsimojo laiko 3 asmenyje sutrumpėja:
ly-ti – lis,
gy-ti – gis,
bū-ti – bus,
žū-ti – žus,
džiū-ti – džius.
- Skiemenys skaičiuojami be priešdėlių, todėl:
už-griū-ti – užgrius,
iš-gy-ti – iš-gis.
Įsidėmėkite išimtis:
siū-ti – siūs,
vy-ti – vys.
- Jei dviskiemenės bendratys prieš priesagą -ti turi priebalsių, ilgosios balsės būsimojo laiko 3 asmenyje išlieka:
dyg-ti – dygs,
rūg-ti – rūgs,
plyš-ti – plyš,
slys-ti – slys.
- Daugiaskiemenių bendračių ilgosios balsės būsimojo laiko 3 asmenyje nekinta:
ma-ty-ti – matys,
lip-dy-ti – lipdys.
1. Rytoj šeštokai (rašyti) žodžių diktantą. 2. Kam (kliūti), kam (nekliūti), o tam striukiui beuodegiui visad (kliūti). 3. Vasarą mums visiems (siūti) naujas uniformas. 4. Rūtai nieko blogo neatsitiko, ji greitai (išgyti). 5. Jeigu lietutis (palyti), sėklos greitai (sudygti). 6. Kitą savaitę kiekvienas (skaityti) savo sukurtą eilėraštį. 7. (Būti) dar daug gražių pavasarių ir vasarų. 8. Jeigu sniegas sukietės, rogės puikiai (slysti) jo paviršiumi.
28.10. Išrašykite ir išnagrinėkite veiksmažodžius.
Pavyzdys. Sukdavau – veiksm., būt. d. l., vns. 1 asm.
1. Auksė susišukavo plaukus, apsivilko švarkelį ir atsisveikino su senele. 2. Laukia ilgas ir sunkus kelias, jame pasitaikys visokių kliūčių. 3. Kaip kaukia vilkai, girdėdavome tik labai tyliomis naktimis. 4. Tu netikėjai, o mes ėmėme ir padarėme. 5. Per paskutinę pamoką klausysimės muzikos, o gal žiūrėsime filmą. 6. Aš žinau, kas bus rytoj.