Būdvardžio giminė ir skaičius
40.1. Prie daiktavardžių priderinkite būdvardį baltas. Ar sakiniuose skiriasi būdvardžio giminė ir skaičius?
Dvaro svetainę puošia krosnis. Ant palangės tupi balandis. Dangumi plaukia du debesėliai.
Kaip jau minėjome, būdvardžiai kaitomi ir skaičiais (geras – geri, gera – geros; gražus – gražūs, graži – gražios; medinis – mediniai, medinė – medinės), ir giminėmis (geras – gera, žalias – žalia, gražus – graži, mūrinis – mūrinė). Būdvardžio skaičių nustatyti nesunku, nes jis derinamas su daiktavardžiu. Koks daiktavardžio skaičius, toks ir būdvardžio: geras vaikas – geri vaikai; gražus namas – gražūs namai; medinis stalas – mediniai stalai.
Giminė irgi ta pati kaip daiktavardžio: gražus namas – graži mergaitė; žalias lapas – žalia skarelė.
40.2. Nustatykite paryškintų būdvardžių skaičių.
Jėgis paklojo du šalpùsnio lapus aksomine pusele į viršų ir ant jų padėjo akinius. Šiurpė ant kiekvieno stiklo pabėrė po kelis kristalėlius ir užpylė vaiskiomis gyvatės ašaromis. Miglius ir Alis kurstė ugnelę. Sausi kadugiai spirgėdami degė kaip parakas. Visi buvo rimti ir susikaupę. (Kazys Saja)
40.3. Prie vyriškosios giminės būdvardžių prirašykite moteriškosios giminės formas. Su visais žodžiais sugalvokite po sakinį.
Narsus, žvaigždėtas, šokoladinis, nekantrus, lietuviškas, garsus.
Kalbėdami apie daiktavardžio giminę minėjome iš kitų kalbų pasiskolintus nekaitomus žodžius, tokius kaip fojė, asorti, taksi, interviu, metro. Jų giminė paaiškėja tik sakinyje, kai jie eina su būdvardžiu: tamsus metro, įdomus interviu, erdvi fojė, geltonas taksi, įvairus asorti.
Taigi šiuo atveju būdvardis pasako daiktavardžio giminę ir nulemia daiktavardžio ryšius su kitais sakinio žodžiais. Taip pat prisimenate, kad susiklostė tokia vartosenos tradicija:
- skolinti nekaitomi žodžiai, kurie baigiasi -ė, yra moteriškosios giminės;
- kurie baigiasi o, u, i, – vyriškosios.
40.4. Parašykite reikiamas būdvardžių galūnes.
Švies___ fojė, sen___ metro, trump___ interviu, mėlyn___ taksi, šokoladin___ asorti, įdom___ esė.
Lietuvių kalbos būdvardis turi dar vieną formą, kurią vieni vadina bevardè gimine, kiti negimininè fòrma. Ji būdinga tik kokybiniams būdvardžiams:
gera, žalia, gražù, miela,
ramù, šálta, tamsù.
Negimininės formos būdvardžiai nelinksniuojami ir su daiktavardžiais nederinami nei gimine, nei skaičiumi. Tiesą sakant, jie nežymi ir ypatybės:
Man čia gera.
Šiandien šalta.
Šiaip būdvardžiai kirčiuojami taip pat kaip daiktavardžiai, galioja ir jums jau pažįstamos kirčiavimo taisyklės. Atkreipkite dėmesį į šios formos kirčiavimą:
geras, gerà, gera;
sunkùs, sunki, sunkù;
brangùs, brangi, brangù;
pàprastas, paprastà, pàprasta.
40.5. Pabraukite negiminines būdvardžių formas.
Tai buvo mano smagiausias pavasaris. Aplinkui žalia, gražu, saulutė smagiai šildo – nebe ankšta, nebe tamsu, kaip lizde kad buvo. Tupi be rūpesčio, šildaisi, dairaisi; viskas nauja, nematyta, gražu. (Pranas Mašiotas)
40.6. Raskite sakiniuose būdvardžius ir išnagrinėkite.
Pavyzdys. Baltas – būdv., kokyb., vyr. g., vns. V.
1. Mažas akmenėlis didelį vežimą išverčia. 2. Namuose man gera ir jauku. 3. Juodas gaidukas, raudona skiauterėlė. 4. Akmeninės kojos, medinis liemuo, stiklinės akys. 5. Sluoksniuotas pyragas – skanu be galo. 6. Ant mokytojos stalo puikavosi rudeninių lapų puokštė.
Būdvardžiai kirčiuojami taip pat kaip daiktavardžiai – kirtis priklauso nuo to, kas sudaro kirčiuoto skiemens pagrindą:
mažà, saldùs, geras, pilnas, kaltas, báltas, áiškus.
Įsidėmėkite!
Vyr. g. vns. N.: gerám, mažám, juodám, pilkám.
Mot. g. vns. N. niekada nekirčiuojamas gale, tik šaknyje: gerai, mãžai, júodai, pilkai.
40.7. Sukirčiuokite paryškintus būdvardžius.
1. Kontrolinio uždaviniai nebuvo sunkūs. 2. Šokinėti per balas smagu. 3. Užduotis buvo aiški. 4. Mažas akmenėlis, bet stiklas sudužo į šipulius. 5. Pertrauka buvo trumpa. 6. Eilėraštis yra trumpas. 7. Senai pasakai naujos pabaigos neprikursi.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"