Jau labai daug sužinojote apie daiktavardį, kuris įvardija daiktą ar reiškinį. Tačiau mums retai kada užtenka tik įvardyti, dar norime sužinoti, koks tas daiktas yra. Tam turime atskirą kalbos dalį.
Būdvardis
39.1. Pasakykite, koks gali būti draugas, rytas, filmas. Sugalvokite kuo daugiau žodžių jiems apibūdinti.
Būdvardis yra bendravimui būtina kalbos dalis, nurodanti kokybinį daikto požymį, kaitoma giminėmis, skaičiais, linksniais, laipsniais, turinti įvardžiuotinių formų ir sakinyje atsakanti į klausimus koks? kokia? kokio? kokios? kokiam? kokiai? ir t. t.
39.2. Įvardykite, ką reiškia paryškinti būdvardžiai.
Lauke medžiai styro aukšti, tokie ramūs, snieguotomis šakomis. Viršūnėmis slenka sutemos. Kamienai tamsoje susilieja į vieną tamsų rėžį. Pro jo plyšius geltonuoja tai šen, tai ten žiemos dangus.
Berniukas grįžta prie krosnies, sėdasi ir ilgai mąsto. Jeigu jis išbėgtų į pagirį, rastų prie upės kaimą ir kiek tolėliau – raudonai dengtą dvarą. Į antrą pusę jis bijotų eiti: ten platūs miškai su alkanais vilkais ir net žiemą neužankančiais liūnų akivarais. (Pagal Antaną Vaičiulaitį)
Kaip matyti iš apibrėžimo, būdvardis parodo daikto požymį, todėl aptariant būdvardį visada kartu pasakomas ir daikto pavadinimas:
gražus namas,
graži pieva,
skanus pyragaitis,
skani uogienė.
Ne kiekvienas būdvardis turi visus požymius, išvardytus apibrėžime. Taip yra todėl, kad būdvardžiais reiškiamos skirtingos daiktų ypatybės. Kai kurios iš jų vidinės, nevienodai vertinamos, kintančios: geras draugas, gražus oras, protinga mokinė. Tas pats daiktas vieniems atrodo geras, kitiems labai geras, tretiems apygeris, o kai kam – geriausias. Galiausiai vienomis aplinkybėmis jis gali būti geras, o kitomis – blogas.
39.3. Įrašykite, jūsų nuomone, tinkamiausius būdvardžius.
1. Sodo gale tekėjo _____ upelis. 2. Simono telefono nugarėlė _____ spalvos, o mano _____ . 3. Namo stogas _____, o patį namą žmonės nudažė _____ . 4. Ant šakelių kabo _____ slyvos. 5. Buvo tokia _____ naktis, kad nieko aplink nesimatė. 6. Sąsiuviniai sudėti į _____ aplanką.
39.4. Raskite ir pažymėkite būdvardžius.
Lietuvių kalbos būdvardžiai skirstomi į dvi pagrindines grupes – kokýbinius ir santykiniùs.
KOKYBINIAI
Reiškia ypatybę (kokybę), kuri kinta ir gali būti įvairiai vertinama: geras vaikas, gražus oras, protinga mokinė.
Kaitomi giminėmis (geras, gera), skaičiais (geras, geri), linksniais (geras, gero, geram), laipsniuojami (geras, geresnis, geriausias), turi įvardžiuotines formas (gerasis, geroji), negimininę formą (man gera).
SANTYKINIAI
Reiškia ypatybę, kuri visiems ir visada ta pati: medinis stalas, mediniai stalai, medinė kaladėlė, medinės kaladėlės (man, jums, jiems; šiandien, pernai; nei mažiau, nei daugiau), vakarinis filmas, pieniški ledai, lininė suknelė.
Kaitomi giminėmis ir skaičiais, bet nelaipsniuojami, neturi įvardžiuotinių formų, negimininės formos.
39.5. Nurodykite, kurie paryškinti būdvardžiai yra kokybiniai, o kurie santykiniai.
1. Vaisinis kokteilis – tikra atgaiva po sunkios dienos. 2. Su tavimi draugauti reikia geležinės kantrybės ir stiprių nervų. 3. Ežeras gilus tik rytinėje pusėje. 4. Mūrinės pilys imtos statyti po to, kai susirūpinta saugumu ir tvirtumu. 5. Medžiokliniai šunys užimdavo garbingą vietą dvare. 6. Senas smuikas nuostabiais garsais suskambo senelio rankose.
39.6. Iš būdvardžių ir daiktavardžių sudarykite žodžių junginius.
Raudonas, žalias, gėlėtas, geležinis, įdomus, ryškus, sunkus, languotas.
Žiogas, žvaigždė, pamoka, marškiniai, uždavinys, replės, suknelė, obuolys.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"