Tema 5.16 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Prielinksniai ir polinksniai

Tęsiame linksnių temą – kalbėsime apie prielinksnius. Pats pavadinimas sako, kad tai kalbos dalis, esanti prie linksnio.

Prielinksniai ir polinksniai

38.1. Pasakykite, ko trūksta šiuose sakiniuose.

Ryt eisime mišką. Obuolys nukrito obels. Ar atvažiuosi mus? Saulė pasislėpė debesų.

Dabar jau galima pasakyti, kad prielinksnis – tai bendravimui būtina, bet nekaitoma kalbos dalis, prisišliejanti prie linksniuojamųjų kalbos dalių.

Prielinksnis su linksniu sudaro vientisą darinį, vadinamą prielinksninè konstrùkcija. Į klausimą dažnai atsakoma linksniu su prielinksniu, pavyzdžiui: Nuėjo (kur?) į namus. Prielinksnis, panašiai kaip ir linksnio galūnė, padeda nusakyti žodžių tarpusavio ryšius. Lietuvių kalboje prielinksniai vartojami arba su kilmininku, arba su galininku, arba su įnagininku.

Linksnis

Prielinksniai

Pavyzdžiai

Kilmininkas

abipus, anapus, anot, ant, arti, arčiau, be, dėl, greta, iki, iš, ligi, netoli, nuo, pasak, pirma, pirmiau, po, prie, pusiau, šalia, tarp, , viduj, vidury, virš, žemiau

abipus upės, anapus miško, anot mokytojo, ant suolo, arti mokyklos, arčiau namų, be ratų, dėl darbo, greta mokinių, iki vidurnakčio

Galininkas

apie, aplink, į, išilgai, pagal, pas, paskui, per, po, prieš, pro,

pasakoti apie žmones, šoko aplink laužą, į namus, einu pas mamą, paskui tėtį, per žolę, po saldainį, prieš namą

Įnagininkas

po, su, ties

po vandeniu, su pieštuku, ties tvenkiniu

Su draugais sutarėm pažaisti.
​– Tik pirma pasakykite, kodėl su draugais rašome skyrium, o sutarėm vienu žodžiu.

Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie prielinksniai gali šlietis prie kelių linksnių.

38.2. Pabraukite prielinksnius.

1. Lyg kalakutas vaikštinėja iš kampo į kampą po visą butą, įsismarkavęs net supila puodą vandens ant kaktuso, kuris ir be to tik tik palaistytas. (V. Ž.). 2. Tiktai reikia būt atsargiai, kad iš po paklodės neišlįstų šiaudas ir neišdurtų akytės. O jeigu dar patalų kampą kas užkiša už nugaros, tai jau nieko geresnio nebereikia. (I. S.) 3. Sėdžiu, būdavo, ant lovos ir dairaus pro langą. (J. B.) 4. Petriukas guli sau aukštielninkas po didžiausia pušele, rankas užlošęs ant galvos, ir klauso, kaip švokščia giria... (V. K.)

38.3. Pasakykite, su kuriuo linksniu eina prielinksniai.

1. Perėję per tiltelį, atsidūrėme kitoje sodno pusėje. Ten, ant aukšto tvenkinio kranto, buvo maža dirvelė, pilna jaunų rožių kerelių, pačios mamatės neseniai padiegtų. (Š. R.) 2. Taip, sąžinės graužiami, ramino patys save vienuoliai ir pilstė į maišiukus po tiek aukso, po kiek galėjo kiekvienas panešti. Netrukus visas auksas buvo supilstytas į tiek maišiukų, kiek buvo vienuolių. (A. V.) 3. Kai tijūnas nevaro į dvarą, brolis jį varo į savo dirvą, į savo pievą, į savo klojimą. Ligi tik pasirodė pirkioje, tuoj brolienė užkorė jam ant rankų vaiką ar pristatė prie lopšio supti klykiantį. (V.)

Jau supratote, kad prielinksniai turi savas reikšmes. Jas bet kada galima rasti žodyne, todėl visų neaptarinėsime. Bet mes norime kalbėti taisyklingai, todėl bent dažniausiai vartojamų prielinksnių pagrindines reikšmes privalome įsidėmėti.

Ant rodo vietą – paviršių:

Knyga guli ant suolo.

Sausainis nukrito ant grindų.

Jeigu paviršiaus nėra, šis prielinksnis netinka.

Į rodo kryptį, apytikrį laiką:

Važiuosime į miestą.

Į vakarą atšalo.

rodo kryptį, kilmės vietą, laiką, medžiagą:

Išbėgo iš klasės. Aš kilęs iš Pãnevėžio.

Susidėk daiktus iš vakaro.

Striukė iš odos.

Pas rodo kryptį ir vietą:

Einu pas draugą.

Savaitgalį buvome pas senelius.

Virš rodo vietą, aukščiau kurios kas yra arba vyksta:

Virš namų pleveno aitvaras.

Virš lentos kabo herbas.

Apie rodo apytikslę vietą, laiką, kiekį:

Apie Télšius gyvena žemaičiai.

Grįšiu apie aštuntą valandą.

Nusipirkome apie kilogramą vynuogių.

Pro rodo, kad daiktas yra aplenkiamas arba judama kiaurai:

Pravažiavome pro Raséinius.

Drugelis įskrido pro langą.

Su rodo veiksmo priemonę, požymį:

Kalu su plaktuku.

Visi mažyliai buvo su kepurėmis.

Kai jau nesiseka, tai visiems iš karto...

Dėl rodo priežastį:

Praleidau pamokas dėl ligos.

Dėl vairuotojų streiko nevažiavo nė vienas autobusas.

Draugės susipyko dėl vieno žodžio.

38.4. Įvardykite paryškintų prielinksnių reikšmę.

Tuomet pagal vado mostą visi pradėjo kopti aukštais salos krantais į jos viršų. Įkopę nustebo: vidury salos aikštelė buvo aptverta dailia dažyta tvorele; šventyklos vartai išraižyti nuostabiais raštais, išpjaustinėti gėlėmis ir papuošti vainikėliais; tų vartų po milžinišku ąžuolu ant puošnaus aukuro kūrenosi ugnelė ir šėmų dūmų stulpelis kilo į dangų. (Antanas Vienuolis)

38.5. Parinkite tinkamą prielinksnį.

1. Šiuos vaistus reikia gerti tris kartus (į, per) dieną. 2. Dar galima pasiskiepyti (dėl, nuo) viruso. 3. Pavėlavau ne (iš, dėl) savo kaltės. 4. (Nuo, Iš) gėdos jis raudo ir balo. 5. Gyveno (po, su) svetima pavarde. 6. Tėtis kalbės (pro, per) radiją. 7. (Ant, Iš) akių matome, kad meluoji. 8. (Pas mane yra, Aš turiu) daug ištikimų draugų.

Pólinksniais vadinami tam tikri prielinksniai, einantys po linksnio, dėka, dėlei, link:

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad Vytukas nemelavo.

Tokį laimėjimą pasiekiau tėvų dėka.

Nuėjo miško link.

Įsidėmėtina, kad link gali būti ir prielinksnis, todėl pasakymas nuėjo link miško taip pat taisyklingas.

Reikia įsidėmėti ir polinksnio dėka vartoseną. Taisyklingai jis vartojamas tik su gyvais daiktais:

Draugų dėka laimingai pasiekėme kelionės tikslą.

38.6. Iš pateiktų žodžių sudarykite sakinius.

1. žvyrkelis link vesti seneliai vingiuotas ir kaimas duobėtas. 2. tu galėti bet kuris draugas su gyvūnėlis draugauti ir net geriausias tapti. 3. Rasa katinas lova kamuoliukas baltas į susisukęs gulėti. 4. gydytojai aš dėka pavykti liga ši įveikti baisi. 5. galėti biblioteka su ne tik draugai bet ir skaityti žiūrėti knygos filmai žaisti ar žaidimai. 6. pro pilnatis šakos didžiulė jau mėnuo kyla.

SUŽINOKITE DAUGIAU

Prielinksniai pagal kilmę gali būti vadinami senýbiniais ir naujýbiniais. Tikriausiai bus įdomu, kad senybiniais laikomi prielinksniai, kurių negalima susieti nė su vienu dabartinės lietuvių kalbos žodžiu: ant, apie, į, iš, pas, per, po, prie, su, už ir kiti.

Prielinksniai, turintys bendrašaknių žodžių, yra kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai prieveiksmių, ir vadinami naujybiniais. Nuo prieveiksmių jie skiriasi tuo, kad yra vartojami su linksniu ir tik kartu su juo atsako į sakinio dalies klausimą: abipus gatvės, anapus upės, aplink akmenį. Tai prielinksniai arti, greta, išilgai, skersai, kiaurai, netoli, pasak, paskui, pirma, prieš, pusiau, šalia, šiapus, tarp, virš ir kiti.

Ir dar vienas dalykas. Prielinksninių konstrukcijų yra visose kalbose. Labai įdomu patyrinėti skirtingų kalbų raišką. Tiesiog pamėginkite kelias lietuviškas prielinksnines konstrukcijas išversti į užsienio kalbą, kurios mokotės. Ar panašūs išeina junginiai? Jeigu skiriasi, tai kuo?

Prašau palaukti