Antrininkė sakinio dalis, apie kurią dabar kalbėsime, susijusi ne su tariniu, o su veiksniu arba kitomis sakinio dalimis.
Pažyminys
50.1. Nurodykite, su kokiomis sakinio dalimis susiję paryškinti žodžiai.
Pirmiausia pražysta mėlynos žibutės. Ieva buvo apsiavusi raudonus batelius. Kaip mums nepasiklysti tamsiame miške?
Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, paaiškinanti kurią nors daiktavardžiu ar įvardžiu išreikštą sakinio dalį. Sakinyje pažyminys susijęs su veiksniu, papildiniu ar aplinkybe.
Žodis, kurį paaiškina ir kuriam priklauso pažyminys, vadinamas pažymimúoju žodžiù.
Paprastas pažyminys dažniausiai eina prieš pažymimąjį žodį:
Žaliaskarės eglės nepasidavė vėjui.
Sakinyje pažyminio klausimas priklauso nuo pažymimojo žodžio formos:
Baltos (kokios?) gulbės tyliai suposi ant bangelių.
Mano (kieno?) sesuo mokosi septintoje klasėje.
50.2. Sutartine linija pabraukite pažyminius.
1. Šiandien ant Aukštùjų kalno stovi bažnyčia, maža, bet daili ir jauki bažnytėlė. 2. Lyg mergaitė, jauna, daili, ji nori pamatyti savo veidą Įsrõs upės vandeny. 3. Bet bokštas, aukštas, platus ir dantuotas, stengiasi atrodyti garbingas. Saulės spinduliai tai žino, užtai ir apipina senio galvą auksiniu vainiku. (Pagal Ievą Simonaitytę)
50.3. Sutartine linija pabraukite pažyminius, tiesia linija – jų pažymimuosius žodžius.
Aplinkui gūdūs šilai, klampios balos, klampios pievos, mauruoti liūnai, raistai ir vėl miškai ir miškai. Tarp tų miškų kur ne kur arimai. Prie jų pamiškėse tūno susigūžusios, samanotos lūšnelės. Apie lūšneles nei tvorų, nei daržų, nei sodų, ir ne tik žmonių, bet ir gyvulių nematyti. (Pagal Antaną Vienuolį)
Pagal ryšį su pažymimuoju žodžiu pažyminiai skirstomi į derinamuosius ir nederinamuosius.
Pažyminių raiška nevienoda. Šiais mokslo metais susipažinsime tik su dažniausiais atvejais.
50.4. Viename stulpelyje surašykite derinamuosius pažyminius su pažymimaisiais žodžiais, kitame – nederinamuosius pažyminius su pažymimaisiais žodžiais.
1. Uogelė vos slinko, kilnojo kreivas, neklusnias kojas. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų. Jos apavas ir lazdos galas buvo balti nuo voratinklių. 2. Kitą rytą į našlės Žilienės kiemą įsvyravo sūnaus vežimas, iš jo išvirto drūtas vyras ir jo moteris. Atvažiavusieji pasuko į trobos pusę. (Pagal Petrą Cvirką)
50.5. Sutartine linija pabraukite pažyminius ir nurodykite, kuo jie reiškiami.
1. Nakties tamsoje negalėjai įžiūrėti, kurie vartai žali, kurie rudi. 2. Šiandien per pamoką skaitėme pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. 3. Susitiko juodas metraštininkas ir baltas metraštininkas ir sėdo rašyti istorijos. 4. Per gamtos pamoką sužinojome, kad juodasis strazdas lieka žiemoti pas mus. 5. Senovėje čia augo didžiuliai ir tankūs miškai, plytėjo paslaptingos pelkės. 6. Šitiems saldumynams negaliu atsispirti.
50.6. Sutartinėmis linijomis pabraukite sakinio dalis.
1. Rudenį sodas pasipuošia raudonais, geltonais ir margais lapais. 2. Mieste mes žvaigždžių nematome. 3. Ilgoji pertrauka trunka penkiolika minučių. 4. Mokyklos stadione vyks kvadrato varžybos. 5. Pakelės žolė nurudo nuo išmetamųjų dujų. 6. Spalvingas aitvaras lengvai kilo į dangų.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"