Jau žinote, kad sujungiamuosius žodžių junginius sudaro žodžiai, kurie atsako į tą patį klausimą, keliamą iš kurios nors vienos sakinio dalies.
Vienarūšių sakinio dalių skyryba
51.1. Pabaikite sakinį.
Per pusryčius valgiau (ką?) _______ ir _______, ir _______ .
Žodžiai, atsakantys į tą patį klausimą ir priklausantys tai pačiai sakinio daliai, vadinami vienarūšėmis sãkinio dalimis. Jomis kas nors išskaičiuojama, gretinama, priešinama, skiriama. Vienarūšių sakinio dalių gali būti dvi, trys, o kartais ir visa virtinė:
Vėjas, saulė, šiluma greit nudžiovino laukus.
Žmonės visai nesidžiaugia švente, jie skuba, bėga, lekia, grūdasi, stumdosi...
Viena po kitos vardijamas vienarūšes sakinio dalis sieja tik intonacija ir viso pasakymo mintis. Kaip matote, jos viena nuo kitos atskiriamos kableliais: vėjas, saulė, šiluma; skuba, bėga, lekia, grūdasi, stumdosi.
(Pagal Joną Biliūną)
Vienarūšiškumą dažnai paryškina jungtukai. Jie padeda vienarūšes sakinio dalis surikiuoti taip, kad kuo aiškiau matytųsi tarpusavio ryšys ir santykis su ta sakinio dalimi, iš kurios joms visoms keliamas klausimas.
Dažniausiai vartojami šie jungtukai:
ir
bei
Vienu metu pražydo alyvos ir kaštonai.
Tėvo bei motinos rankos švelnios.
ar
arba
Didelis ar mažas esi, dirbti vis tiek turi.
Kūdikis verkia arba juokiasi.
Sujungtos
- jungtuku
- kableliu
Sujungtos
- jungtuku
- kableliu
Sujungtos
- jungtuku
- kableliu
Sujungtos
- jungtuku
- kableliu
Sujungtos
- jungtuku
- kableliu
(Pagal Lazdynų Pelėdą)
Kai jungtukai ar... ar; arba... arba; ir... ir; nei... nei; tai... tai; tiek... tiek kartojasi, prieš antrą ir paskesnį rašomas kablelis:
Ir pupos, ir žirniai gražiai sutarė vienoje lysvėje.
Nei saulės, nei lietaus nebijo ūkininkai – visą vasarą pluša laukuose.
51.4. Raskite vienarūšes sakinio dalis. Kur reikia, padėkite kablelį.
1. Vasara buvo šilta giedri, o tą dieną šutino ir kaitino kaip puode. Niekur nei lapas nesušlamėdavo nei žolė nesukuždėdavo. 2. Ir rėksniai žvirbliai ten nuolat triukšmingas vestuves kelia ir volungės dažnai graso ievai ir strazdas čirškauja, atlėkęs į svečius iš girios. 3. Ten ir šunys pjaunasi ten ir kaimo vaikai rėkauja. 4. Ir niekas negalėjo suprasti, ar juokauja senis ar jis rimtai kalba. (Pagal Vincą Krėvę)
Prieš jungtukus o, bet, tačiau ir tarp jungtukų kaip... taip; ne tik... bet; ne tiek... kiek kablelis rašomas visada:
Mėnuo šviečia, bet nešildo.
Orkestras grojo puikiai, tačiau negarsiai.
Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.
Mes norime jus matyti ne tik užaugusius, bet ir laimingus.
1. Mes būsim ar žūsim bet padarysim. 2. Jis ne padeda o trukdo. 3. Kaip tarė taip ir padarė. 4. Šį sykį nykštukas grįžo užmazgiojęs ne tik visus keturis nosinės kampučius bet ir savo švarkelio skvernus. 5. Jis kalbėjo kandžiai tačiau ramiai ir net su šypsenėle. 6. Kaip iki šiol giedojom taip ir toliau darykim. 7. Šešios uogos bus žalios o viena išsirpusi.
(Pagal Kazį Sają)
1 sakinys
1b. Per švaros dieną klasėje valėme langus suolus sienas.
2 sakinys
2b. Įskridęs į statomą namą paukštelis blaškėsi ir daužėsi į stiklus.
3 sakinys
3b. Saulė švietė bet jau nebešildė.
4 sakinys
4b. Žvirblių zylių ir sniegenų buvo pilna lesykla.
5 sakinys
5b. Miškuose laukuose kiemuose jau karaliauja žiema.
6 sakinys
6b. Raudoni žali geltoni obuoliai kaip karoliai kabėjo obelyse.
7 sakinys
7b. Ir vaikai ir tėvai ir seneliai traukė pasižvalgyti po mugę.
8 sakinys
8b. Kaip šauksi taip atsilieps.
9 sakinys
9b. Nei Simas nei Vytas nei Rugilė nebuvo pasiruošę tokiam pokalbiui.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"