Tema 6.12 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Sudėtinių sakinių skyryba. Jungtukiniai ir bejungtukiai sakiniai

Ketvirtoje klasėje jau mokėtės sudėtinių sakinių skyrybos, pavyzdžiui, išmokote, kad prieš jungtukus kad, o, bet, tačiau visada rašomas kablelis. Dabar stiprinsime sudėtinių sakinių sudarymo ir skyrybos žinias.

Sudėtinių sakinių skyryba. Jungtukiniai ir bejungtukiai sakiniai

54.1. Aptarkite, kuo skiriasi šie sakiniai.

Oras sušilo, kalvelės pasidengė geltonu pienių kilimu.

Oras sušilo, ir kalvelės pasidengė geltonu pienių kilimu.

Gramatikose sudėtiniai sakiniai skirstomi keliais būdais. Mums iš pradžių užteks įsidėmėti dvi šių sudėtingų konstrukcijų rūšis: sudėtiniai sakiniai būna jungtùkiniai ir bejungtùkiai. Jų pavadinimai pasako ir skyrimo būdą.

Bejungtukių sakinių dėmenis sieja tik intonacija ir bendra mintis. Tuo jie panašūs į vienarūšes sakinio dalis. Skirtumas tik tas, kad jie turi savą veiksnį ir tarinį. Reikia įsidėmėti, kad sudėtiniame sakinyje vienas dėmuo nuo kito skiriamas kableliu – kaip vienarūšės sakinio dalys be jungtukų:

Praūžė pavasaris, praėjo vasara, atslenka ruduo. (I. S.)

Aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasė

1a. Lauke siaučia audra pučia vėjai. (I. S.)

1b. Lauke siaučia audra pučia vėjai. (I. S.)

*******

2a. Tvarte paršai neramiai kriukteli karvė sumykia. (A. Vaič.)

2b. Tvarte paršai neramiai kriukteli karvė sumykia. (A. Vaič.)

*******

3a. Namas buvo geltonai dažytas saulėlydį atmušdami švietė langų stiklai. (B. R.)

3b. Namas buvo geltonai dažytas saulėlydį atmušdami švietė langų stiklai. (B. R.)

*******

4a. Daktaras Bekas pasirėmė ranka galvą jo akys buvo labai labai liūdnos. (Ė. K.)

4b. Daktaras Bekas pasirėmė ranka galvą jo akys buvo labai labai liūdnos. (Ė. K.)

*******

5a. Saulė visada pateka visada išaušta diena vilko valanda visada baigiasi. (A. R.)

5b. Saulė visada pateka visada išaušta diena vilko valanda visada baigiasi. (A. R.)

*******

6a. O pūga vis labiau šėlo vėjas dūko šaltis ėjo stipryn. (J. B.)

6b. O pūga vis labiau šėlo vėjas dūko šaltis ėjo stipryn. (J. B.)

Kai kurie jungtukiniai sakiniai panašūs į vienarūšes sakinio dalis, jungiamas jungtukais. Bet ir šių sakinių dėmenys turi savus veiksnius ir tarinius:

Kažkas paliko kačiuką gatvės sankryžoje, ir jis inkštė ir drebėjo

Duona turbūt buvo dar šilta, nes ant jos gulįs kačiukas ramiausiai miegojo

Jis pirmąsyk pagalvojo, kad jie svetimi vienas kitam. (B. V.)

1. Mokytojas stovi prie jo, ir visa klasė atsigręžia į tą pusę. (P. C.)

  • Jungtukinis
  • Bejungtukis

2. Atsisėdo Straublys ant viesulo ir nuskrido toli, o Dundulis nusivijo jį ir vaikosi iki šios dienos. (V. K.)

  • Jungtukinis
  • Bejungtukis

3. Vaidotas skuba prie durų, bet jį pasiveja naujas telefono skambutis. (V. Ž.)

  • Jungtukinis
  • Bejungtukis

4. Nuo žemės kyla garas, miglos draikosi nupjautų pievų pakraščiais, už kalvų leidžiasi raudona saulė. (A. R.)

  • Jungtukinis
  • Bejungtukis

5. Joniukas neatmena, kad jo tėvelis būtų kada nors žąsis laikęs. (J. B.)

  • Jungtukinis
  • Bejungtukis

6. Rudens oras pilnas jų riksmo, visi takai pilni jų žodžių. (P. C.)

  • Jungtukinis
  • Bejungtukis

7. Gausiau žemė tada derėdavo, giriose buvo pilna žvėrių, paukščių, ir žmonės tvirtesni, veiklesni būdavo. (V. K.)

  • Jungtukinis
  • Bejungtukis

1. Uostas buvo tuščias nes vėjas neleido jiems įplaukti pro jūros vartus. 2. Gyvenimas sostinėje virte verda čia praleisti laisvalaikį kviečia reklamos ir kiti skelbimai. 3. Mes mokomės po kelias užsienio kalbas kad pasaulis prieš mus atvertų savo turtus. 4. Išvyka buvo smagi jos nesugadino kelionėje įvykę nesusipratimai. 5. Eidama prie jūros Elija nusipirko ledų o Julija išsirinko burbulinę arbatą. 6. Pelytė žolėje sujudėjo pelėsakalis net sustingo nuo įtampos.

Prašau palaukti