MOKYMOSI TIKSLAI
- Susipažinsite su vientisinių sakinių rūšimis.
- Gebėsite atpažinti sakinių rūšis.
- Kursite įvairių rūšių vientisinius sakinius.
STEBIME
Perskaitykite Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų apie tremtį ištrauką. Atsakykite į klausimus.
– Kaltinamoji piliete, stokit.
Stojuosi. Teisėjas lėtai žvilgteli į mano baisias maišais apvyniotas kojas, vatines apiplyšusias kelnes, vatinuką iš chalato, storas kasas ir savo siauras veriančias akytes nukreipia tiesiai man į akis. Salėj staiga pasidaro tylu. Matau šoniniam suole sėdintį mokyklos direktorių Guliajevą, įmonės direktorių Mavriną ir maisto karalių Travkiną. Jie šnabždasi. Keistai ramu. Žiūriu tiesiai į akis teisėjui. Tai trunka kokią pusę minutės.
– Kiek jums metų?
– Penkiolika.
Skaito kaltinamąjį aktą. Skaito ilgai. Mirkčioja žvakės ant raudono stalo. Šešėliai šliaužioja raudonomis plytų sienomis. Čia ledų nėra ant sienų. Skaito, skaito, skaito.
- Alyvine spalva pažymėtuose sakiniuose pabraukti tariniai. Šiuose sakiniuose raskite veiksnius (jeigu jų yra). Kuriame iš šių sakinių:
- yra pasakytas veiksnys?
- yra numanomas veiksnys?
- nėra nei pasakyto, nei numanomo veiksnio?
- Nurodykite, kuris geltonai nuspalvintas sakinys yra sudarytas ne tik iš pagrindinių sakinio dalių (veiksnio ir tarinio). Kurių antrininkių sakinio dalių (papildinių, aplinkybių ar pažyminių) jame yra?
- Pasakykite, kokie yra visi tekste spalva pažymėti sakiniai – sudėtiniai ar vientisiniai. Atsakymą pagrįskite.
- Pasakykite, ką sužinome apie pasakotoją iš melsvai pažymėto sakinio. Kuris kitas ištraukos sakinys padeda suprasti šį sakinį?
AIŠKINAMĖS
Susipažinkite su vientisinių sakinių rūšimis. Pagal tai, ar turi antrininkių sakinio dalių, sakiniai skirstomi į neišplėstinius ir išplėstinius. Sakiniai, sudaryti tik iš pagrindinių sakinio dalių, vadinami neišplėstiniais, o sakiniai, turintys ir antrininkių sakinio dalių, – išplėstiniais.
SAKINIAI PAGAL ANTRININKIŲ SAKINIO DALIŲ BUVIMĄ | |
Neišplėstiniai sakiniai | Išplėstiniai sakiniai |
Pražydo obelis. Išsigandau. Sutemo. Brolis važiuoja. | Pražydo laukinė obelis. Išsigandau šuns. Greitai sutemo. Į darbą brolis važiuoja elektriniu paspirtuku. |
Pagal tai, ar turi veiksnį, sakiniai skirstomi į asmeninius ir beasmenius. Sakiniai, kurie turi pasakytą arba numanomą veiksnį, yra asmeniniai, o jo neturintys – beasmeniai. Beasmeniais sakiniais nusakomi savaiminiai reiškiniai ar įvairios būsenos.
Beasmenius sakinius dažnai sudaro beasmeniai veiksmažodžiai, reiškiantys veiksmus, nepriklausančius nuo veikėjo valios. Paprastai jie turi tik trečiojo asmens formas, pavyzdžiui: švinta, temsta, griaudėja, žaibuoja, sninga, lyja, skauda, trūksta, reikia, norisi, sekasi.
SAKINIAI PAGAL VEIKSNIO BUVIMĄ | |
Asmeniniai sakiniai | Beasmeniai sakiniai |
Pasakytas veiksnys: Numanomas veiksnys: Netoli namų atidarė jaukią kavinukę. (Veiksnys yra neapibrėžtas, kalbėtojui ir klausytojui nesvarbus arba nežinomas.) | Išaušo. Lauke šąla. Užsnigo kelią. Šiandien mums sekasi! Mokiniams reikia poilsio. Mums pritrūko pinigų. Man neramu dėl draugo sveikatos. Kambaryje buvo tamsu. |
Sakiniai taip pat gali būti pilnieji arba nepilnieji. Pilnaisiais vadinami sakiniai, turintys visas sakinio dalis, būtinas reiškiamai minčiai suprasti. O sakiniai, kuriuos suprantame tik iš konteksto, vadinami nepilnaisiais. Nepilnieji sakiniai dažni pokalbiuose.
SAKINIAI PAGAL SAKINIO DALIŲ, BŪTINŲ REIŠKIAMAI MINČIAI SUPRASTI, BUVIMĄ | |
Pilnieji sakiniai | Nepilnieji sakiniai |
Grįšiu po valandos. Milda išėjo į parduotuvę. Jis mėgsta žaliąją arbatą. | – Kada grįši? |
ĮTVIRTINAME
- Perskaitykite sakinius ir atlikite užduotis.
1. Traukinys lekia siūbuodamas, dusliai kaukdamas. 2. Visų akys sužiba. 3. Norisi miego. 4. Stoviu prie pat vandens ir žiūriu į upę. 5. Pirmą kartą man pasidarė gėda. 6. Saulėtos dienos slenka viena po kitos. 7. Nuo vakar vakaro smarkiai lyja. 8. Plaukiam vis tolyn į šiaurę. 9. Girgžda sniegas. 10. Randą vis mažiau skauda. 11. Nereikia dienos šviesos! 12. Tyliai suposi trys prikrautos valtys. 13. Į Šiaurę mus vežė apie tris mėnesius. 14. Netrukus pakilo ir įsisiautėjo pūga. 15. Pro lubų plyšius pūgos metu pripustydavo sniego. 16. Vasaros viduryje virš horizonto pamatėme mažytį kraštelį saulės. 17. Čia buvo labai šalta ir drėgna. 18. Net ir vasarą šiose vietose negalima be vatinių rūbų.
(Pagal Dalią Grinkevičiūtę)
- Atskirai persirašykite asmeninius ir beasmenius sakinius, jų tarinius ir veiksnius (jeigu jie yra) pabraukite. Kai kuriuose sakiniuose tariniai pabraukti.
- Iš visų pateiktų sakinių tik vienas yra neišplėstinis. Kuris? Pagrįskite.
- Perkurkite ir perrašykite 1, 5, 6, 7, 8, 14 ir 17 sakinius taip, kad jie būtų neišplėstiniai.
- Dirbdami poromis, atlikite užduotis.
- Kiekvienas sugalvokite ir ant lapelio užrašykite po penkis klausimus suolo draugui.
Pavyzdys: Kokie filmai tau labiausiai patinka? - Apsikeiskite lapeliais ir pilnaisiais sakiniais raštu atsakykite į draugo klausimus.
Pavyzdys: Labiausiai man patinka istoriniai filmai. - Tuomet į tuos pačius klausimus raštu atsakykite nepilnaisiais sakiniais.
Pavyzdys: Istoriniai. - Pasikalbėkite apie tai, kokiose situacijose vartojate pilnuosius, o kokiose – nepilnuosius sakinius. Kodėl?
APIBENDRINAME
- Remdamiesi tekstu, atlikite užduotis. Tekste pabrauktos kai kurios sakinio dalys.
1. Kas 10–15 minučių privažiuoja sunkvežimis. 2. Dvidešimt žmonių susikrausto į jį ir bematant dingsta dulkių sūkuryje. 3. Diena karšta. 4. Jokio pavėsio. 5. Viską išsidžiovinom. 6. Į vakarą pasilieka ketvirtadalis žmonių. 7. Kranto aikštė tuštėja. 8. Darosi vėsiau. 9. Pagaliau visai šalta. 10. Užsimetu žieminį paltą. 11. Dideliam plote dega laužai. 12. Juos paliko nė šio to nespėję išsivirti žmonės, nes atvažiavo mašinos. 13. Prie vieno laužo sėdi mano metų mergaitė. 14. Prieinu ir sustoju priešingoj laužo pusėj. 15. „Aš jus mačiau barake Makarove“. 16. „Jūs iš Kauno?“ 17. „Iš Kauno.“ 18. „O jūs?“ 19. „Iš Šiaulių.“ 20. Matuojam viena kitą akimis, bet daugiau kalbos nerandam. 21. Einu toliau, matau, kad privažiavo mašina ir ta mano pažįstama lipa į sunkvežimį. 22. Sunkvežimis nušvilpė.
(Pagal Dalią Grinkevičiūtę)
- Persirašykite 2, 12, 20 ir 21 sakinius. Raskite gramatinius centrus ir nustatykite, kurie sakiniai vientisiniai, o kurie – sudėtiniai.
- Persirašykite 3, 5 ir 22 sakinius. Pabraukite pagrindines sakinio dalis. Pasakykite, koks yra kiekvienas sakinys – išplėstinis ar neišplėstinis.
- Perskaitykite 1, 8, 9 ir 14 sakinius. Pasakykite, kurie iš jų yra asmeniniai, o kurie – beasmeniai. Atsakymą pagrįskite.
- Perskaitykite 15–19 sakinius. Pasakykite, kurie iš jų yra nepilnieji. Atsakymą pagrįskite.
- Persirašykite 6, 10, 11 ir 13 sakinius. Sutartiniais ženklais pažymėkite sakinio dalis.
- Apibūdinkite 7 sakinį (asmeninis ar beasmenis; išplėstinis ar neišplėstinis; pilnasis ar nepilnasis).
- Pasirinkite vieną iš pateiktų užduočių (4.1 arba 4.2) ir ją atlikite.
- Prisiminkite arba sugalvokite situaciją, kurioje jums buvo baisu, sunku, nejauku ar neramu, ir ją aprašykite – sukurkite maždaug 10 sakinių tekstą. Pasakokite esamuoju laiku. Vartokite tik vientisinius sakinius. Paskui nurodykite tų vientisinių sakinių rūšį (neišplėstiniai ar išplėstiniai; asmeniniai ar beasmeniai).
- Sukurkite ir užrašykite trumpą pokalbį, kuriame būtų nepilnųjų sakinių.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"