MOKYMOSI TIKSLAI
- Susipažinsite su lyginamaisiais posakiais.
- Išmoksite skirti lyginamuosius posakius sakinyje.
STEBIME
Atidžiai įsižiūrėkite į XVI amžiaus italų dailininko Džuzepės Arčimboldo paveikslą ir atlikite užduotis.

* Vertumnas – romėnų metų laikų ir sodo gėrybių dievas. Jo vardas kilęs iš lotynų kalbos žodžio vertere, reiškiančio paversti.
- Pasakykite, ką matote: realistiškai nutapytą daržovių, vaisių ir augalų natiurmortą ar portretą? Jeigu matote žmogų, tai žinokite, kad dailininkas iš įvairių sodo gėrybių sudėliojo Austrijos imperatoriaus Rudolfo II portretą.
- Daiktai ar dalykai lyginami, siekiant įvairių tikslų: vienais atvejais norime parodyti panašumą (tarsi, kaip, lyg), kitais – skirtumą (kitoks nei), dar gali būti lyginamas matas (negu). Pasvarstykite, ko siekė dailininkas, tapydamas šį portretą.
- Lyginimą sudaro trys dalys:
- lyginamasis dalykas (pvz., nosis);
- su kuo lyginama (pvz., kaip kriaušė);
- lyginimo kriterijus – kuriuo atžvilgiu lyginama (pvz., didelė).
- Remdamiesi paveikslu, užrašykite penkis sakinius su lyginamaisiais posakiais, prasidedančiais žodžiais tarsi, lyg, kaip, it ar kitais.
Ir štai gauname sakinį: Imperatoriaus nosis didelė kaip kriaušė. Pasakykite, su kuo ir pagal kokį kriterijų dailininkas lygina Rudolfo II skruostus, kaktą, plaukus, barzdą, ūsus, kaklą, krūtinę, antakius ir kita.
AIŠKINAMĖS
Lyginamieji posakiai – tai įvairios palyginimo žodžių grupės ar sakiniai, kuriais kas nors lyginama, gretinama. Jais mes norime parodyti lyginamųjų daiktų ar dalykų panašumus arba skirtumus. Lyginamieji posakiai pradedami lyginamaisiais žodžiais.
LYGINAMIEJI ŽODŽIAI | |
Kalbos dalis | Pavyzdžiai |
Dalelytė | tarsi, lyg, lyg ir, it, kaip ir, neva, tartum |
Jungtukas | kaip, lyg, tartum, tarytum, tarsi, negu, nekaip, nei, nelyginant, lyg tartum, lyg kad, kaip kad, nelyginant kaip, negu kad |
Prieveiksmis | kaip, nekaip |

Lyginamųjų posakių skyryba įvairuoja – reikia atsižvelgti į viso sakinio sandarą.
LYGINAMIEJI POSAKIAI SAKINYJE | ||
Kuo eina sakinyje | Pavyzdžiai | Skyryba |
Šalutiniu sakiniu | Skubu skaityti taip, tarsi tą knygą tuoj kas atims. | Skiriame kableliu. |
Įterpiniu | Kaip sakoma, mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. | |
Išplėstine aplinkybe | Akyse(,) it pareguliavus viryklę(,) pašoka ugnis. | Galima skirti arba neskirti kableliu. |
Priedėliu | Latėnas(,) kaip puikus pedagogas(,) neapsiriko. | |
Aiškinamąja sakinio dalimi | Lėtai(,) tarytum vėdintų paklodes(,) ji renkasi sukneles. | |
Sudėtine sakinio dalimi | Eiti geriau nei bėgti. | Neskiriame kableliu. |
Kita sakinio dalimi | Ironizuojant tarsi prisidengiama kauke. Žiburys tolumoje švietė kaip žvaigždė. |
Jeigu lyginamasis posakis sudaro šalutinį sakinį (t. y. yra atskiras gramatinis centras), prieš jį būtina rašyti kablelį.
PRIVALOMOJI LYGINAMŲJŲ ŠALUTINIŲ SAKINIŲ SKYRYBA | |
Šalutinis sakinys su visu gramatiniu centru | Šalutinis sakinys tik su tariniu |
Kaip vienas griežia, taip antras šoka. Mantas mus išmokė kariauti taip, kaip prūsai dar nekariavo. | Lygtis paprastesnė, nei galėtume manyti. Vaistą vartoti, kaip nurodyta. Pamoka praėjo geriau, nei tikėtasi. |
Lyginamuoju būdu išreikštos sakinio dalys kableliais neskiriamos. Dažniausiai jų pagrindinis žodis reiškiamas daiktavardžiu, rečiau – būdvardžiu, dalyviu, prieveiksmiu.
LYGINAMUOJU BŪDU IŠREIKŠTOS SAKINIO DALYS | |
Kuo eina sakinyje | Pavyzdys |
Tariniu | Jis yra kaip kiškis. Jo nereikia nei kaip maisto papildo, nei kaip vitamino. |
Papildiniu | Kaip paskatinimą galėtume jums pasiūlyti kelionę. |
Aplinkybe | Paraudo lyg burokas. Gyvena it inkstas taukuose. |
Pažyminiu | Šuo neturi letenų kaip liūto. |
Lyginamieji posakiai, kurie reiškia lyginimą priešinant du daiktus, ypatybes, veiksmus ar aplinkybes, vartojami su prieveiksmių ar būdvardžių aukštesniojo laipsnio formomis. Šių posakių pagrindą sudaro aukštesniojo laipsnio formos, atliekančios tarinio funkciją.
Lyginamieji posakiai jungiami prie veiksnio, papildinio, pažyminio ar aplinkybių funkcijas reiškiančių žodžių kaip jų išplėstinės dalys. Kableliais tokie lyginamieji posakiai neskiriami:
Geriau dirbti nekaip tinginiauti. Seminarų mieste vis daugiau nei konferencijų. Kauno įmonė didesnė negu Vilniaus.

PALYGINIMAI SU AUKŠTESNIUOJU LAIPSNIU | |||||
Tarinys, išreikštas aukštesniojo laipsnio forma | Sudėtinė sakinio dalis | ||||
Sakinio dalis | Lyginamasis posakis | ||||
Prieveiksmiu | Yra geriau | Veiksnys | (kas?) kelias | negu nekaip nei kaip | (kas?) takas. |
Aplinkybė | (kada?) šiandien | (kada?) vakar. | |||
Aplinkybė | (kur?) čia | (kur?) ten. | |||
Yra daugiau | Papildinys | (ko?) džiaugsmo | (ko?) skausmo. | ||
Būdvardžiu | Yra didesnis | Pažyminys | (kieno?) mano | (kieno?) tavo. | |
Yra geresnis | Pažyminys | (koks?) medinis | (koks?) akmeninis. |
Palyginimai su aukštesniojo laipsnio formomis kiekiui reikšti sakinyje kableliais neskiriami: Mokytis reikia ilgiau nei 10 metų. Greitis yra ne didesnis kaip 60 km/val. Nušoko toliau kaip du metrus.

Panagrinėkite schemą ir išsiaiškinkite, kada pasirinktinai galima skirti kitus lyginamuosius posakius.
PASIRENKAMOJI LYGINAMŲJŲ POSAKIŲ SKYRYBA | |
Siekiame pabrėžti prasminį ir intonacinį lyginamojo posakio savarankiškumą, todėl jį išskiriame kableliais. | Nesiekiame pabrėžti prasminio ir intonacinio lyginamojo posakio savarankiškumo, todėl jo neišskiriame. |
Priedėlis | |
Projektas, kaip nepatvirtintas dokumentas, buvo grąžintas atgal. | Projektas kaip nepatvirtintas dokumentas buvo grąžintas atgal. |
Aiškinamosios aplinkybės | |
Jis neaiškiai, lyg pilna burna vandens, mėgino ištarti žodį. | Jis neaiškiai lyg pilna burna vandens mėgino ištarti žodį. |
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės, padalyvinės aplinkybės | |
Žodžiams bandė suteikti pirmykštę vertę, tarsi atgaivindamas kalbą. Jis šūkteli, lyg neišgirdęs paskutinių žodžių. Šitaip kartais gyvenama visą gyvenimą, lyg davus tylėjimo įžadus. | Žodžiams bandė suteikti pirmykštę vertę tarsi atgaivindamas kalbą. Jis šūkteli lyg neišgirdęs paskutinių žodžių. Šitaip kartais gyvenama visą gyvenimą lyg davus tylėjimo įžadus. |
Palyginimai su aukštesniuoju laipsniu, reiškiantys bendresnį lyginimą | |
Renginys bus gerokai ilgesnis, nei ankstesniais metais, ir tęsis savaitę. | Renginys bus gerokai ilgesnis nei ankstesniais metais ir tęsis savaitę. |
Posakiai, prijungti prie atliepiamųjų žodžių: toks (-ia), toks (-ia) pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip pat prie įvardinių prieveiksmių taip, kitaip, tiek ir pan. | |
Tokiuose susitikimuose, kaip vakarykštė konferencija, galima rimtai diskutuoti. | Tokiuose susitikimuose kaip vakarykštė konferencija galima rimtai diskutuoti. |

ĮTVIRTINAME
- Perskaitykite sakinius ir atlikite užduotis.
1. Deja, kepyklos šeimininkė prabilo visai kitaip, negu buvo sakiusi pamotė. 2. Išblyškęs karalaitis jam patiko labiau negu sveikas, raudonskruostis valkata. 3. Vargšas Timas nė nenumanė, kaip šitas trumpas antrasis punktas pakeis jo gyvenimą. 4. Timas išvydo, kaip pro pilies langą pažvelgė išblyškusi ir labai rimta princesė. 5. Kartą ji puolė rinkti ramunių, sekiau su baime, kaip ta puokštė jos rankoje didėjo. 6. Ji žiūrėjo, kaip aš pjaustau gumą. 7. O Liuka žiūri, lyg aš jai būčiau skolingas, paskui griebia savo batą ir kaip paskutinė gyvatė skelia man per nasrus. 8. Jis droviai, lyg teisindamasis ir gėdydamasis savo išsišokimo, išrėžė žodžius. 9. Tik spėjam užeiti už kampo ir, lyg kas būtų iš padangų išleidęs orą, palinkstam vienas į kitą ir apsikabinam. 10. Ir aš, kaip tikras Judas, dar nesugiedojus gaidžiui, išsigyniau savo Liukos. 11. Aš grįžau namo nei šioks, nei toks, šlykštesnis sau nei rupūžė, ir neturėjau jokio noro kept pyragų ir rodytis vargšei Liukai. 12. Aš gulėjau suglebęs, tarytum negalėdamas atsigaut nuo narkozės, ir alsavau pravirom lūpom.
(Pagal Džeimsą Kriusą, Romeną Gari ir Saulių Šaltenį)
- Persirašykite sakinius, kuriuose šalutinis sakinys pradedamas lyginamaisiais žodžiais. Pabraukite šių sakinių gramatinius centrus.
- Kuriuose sakiniuose lyginamuoju žodžiu pradedama aiškinamoji aplinkybė ir priedėlis? Aptarkite šių sakinių skyrybą.
- Sakinio pradžiai raskite tinkamą pabaigą. Pasakykite, kuriais lyginamaisiais žodžiais pradedami šalutiniai sakiniai. Aptarkite jų skyrybą.
- Stovėjo juodas
- Jauskitės čia
- Pamoka truko ilgiau
- Stengiausi prisidėti
- Geriau vienas kelias
- Dabar jis bus dar nesukalbamesnis
- Ją pažįstu
- Jie apžiūrinėjo mus
- Sumanymas sprogo
- Pažvelgė į mane taip
- Atlikite užduotis.
3.1. Perskaitykite Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Konsultacijų banke“ pateikiamus kalbos praktikos patarimus.


3.2. Remdamiesi perskaitytais patarimais, tinkamai pavartokite lyginamuosius posakius.
- Prašome parašyti ne mažiau (penki puslapiai) .
- Mūsų kelionė truks ne ilgiau (trys dienos) .
- Jie grįš ne vėliau (penktadienis) .
- Jūsų krovinys sveria daugiau (tona) .
- Susitikimas vyks ne trumpiau (viena valanda) .
- Atsiskaitykite ne vėliau (trys dienos) .
- Temperatūra turi būti ne aukštesnė (dvidešimt laipsnių) .
- Didelė dalis šios teritorijos yra žemiau (jūros lygis) .
- Kranas siekia žemiau (stogas) .
- Aitvaras pakilo aukščiau (bažnyčios bokštas) .
- Atrodė, kad parasparnis skrido aukščiau (debesys) .

- Priešindami du jūsų pasirinktus daiktus, palyginkite dvi ypatybes, du veiksmus ar dvi aplinkybes, parašykite 5–7 sakinius. Vartokite kuo įvairesnius lyginamuosius žodžius. Kur reikia, padėkite kablelį.
APIBENDRINAME
- Persirašydami ištrauką, parengtą pagal Romeno Gari romaną „Aušros pažadas“, sudėkite trūkstamus skyrybos ženklus. Atlikite kitas užduotis.
1. Be dvejonių nusprendęs pakerėti ją iškart ir amžiams, kad jos gyvenime neliktų vietos jokiam kitam vyrui padariau taip kaip mokė motina: atsainiai atsirėmiau į malkų rietuves ir pažvelgiau aukštyn tarsi tikėdamasis ją pavergti. 2. Bet Valentina buvo kitokia negu greitai paveikiamos moterys. 3. Stovėjau užvertęs akis į saulę kol skruostais paplūdo ašaros. 4. Akys man lipo iš kaktos viskas tarytum degė ir liepsnojo. 5. Bet Valentina it žiauruolė visą tą laiką žaidė sviediniu ir, kaip rodėsi, nė trupučio manimi nesidomėjo. 6. Kaip niekad suglumintas tokio abejingumo kai šitiek dailių damų motinos salone* ištikdavo ekstazė** dėl mano mėlynų akių nusišluosčiau ašaras ir lyg besąlygiškai kapituliavęs padaviau jai tris žalius obuolius ką tik nugvelbtus iš kaimyno sodo. 7. Ji juos paėmė ir lyg probėgšmais man pareiškė: „Janekas ne toks kaip tu.“ 9. Jis dėl manęs suvalgė daugiau (dvidešimt) savo pašto ženklų. 10. Štai kaip prasidėjo mano kankinystė trukusi ilgiau (trisdešimt) metų.

- Atskliausdami žodžius, esančius 9 ir 10 sakiniuose, taisyklingai nusakykite kiekį.
- Šį prisiminimą autorius pasakoja būdamas brandaus amžiaus. Pagalvokite, kaip šį susitikimą senatvėje galėtų prisiminti Valentina. Parašykite 5–7 sakinius Valentinos vardu. Vartokite lyginamuosius posakius. Stenkitės rašyti šmaikščiai, su humoru.