Tema 4.9 (Lietuvių kalba 8)

Įterpiniai, jų vartojimas ir skyryba

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Susipažinsite su įterpiniais, jų reikšmėmis ir vartojimu.
  • Sužinosite, kas yra įspraudai.
  • Išmoksite įterpinių ir įspraudų skyrybos.
  • Sužinosite, kuriems žodžiams galima suteikti įterptinį pobūdį.

STEBIME

Skaitydami ištrauką, parengtą pagal Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“, atkreipkite dėmesį į paryškintus žodžius, vadinamus įterpiniais. Atlikite užduotis ir atsakykite į klausimus.

Tačiau, kaip visados, atsiranda skundikų, be kurių kiekviena padori mokykla būtų ne mokykla, o angelų darželis. Dar neprasideda pamoka, o mano nelaimei, jau atskrenda direktorė. Liuka Kaminskaitė, žinoma, gailiai lemena:

– Aš daugiau taip nedarysiu...

– Matot, tamsta direktore, – šaltai nusišypsau ištinusiom lūpom, – man visai neskauda... Atvirai šnekant, aš pats paprašiau Kaminskaitės, kad išmuštų dantį, garbės žodis.

Vadinasi, jūs pats? Paprašėt? – net žiopteli direktorė.

Deja, taip, – atsidūstu, – nes sugedęs dantis gali užkrėsti sveikus.

Regis, neblogai pasakiau! O direktorė ėmė raudonuot nežmoniškai ir kartot kaip užsukta:

– Na ką gi... Na ką gi...

  1. Darsyk perskaitykite tekstą, praleisdami įterpinius. Pasakykite, kaip jis pasikeitė.
  2. Pasvarstykite, kodėl mes vartojame įterpinius. Ką įterpiniai suteikia tekstui?
  3. Kaip pasikeistų spalva pažymėto sakinio prasmė, jeigu vietoj jame esančio įterpinio regis parašytume be abejonės, mano nuomone arba neperdedant?
  4. Skaitant tekstą, įterpiniai išskiriami intonacija – pauzėmis. Suformuluokite įterpinių skyrybos taisyklę.

AIŠKINAMĖS

Tikriausiai pastebėjote, kad į sakytinę ir rašytinę kalbą kartais įterpiame žodžių ar žodžių junginių, kurie sakinyje išskiriami intonacija. Sakiniui jie nėra būtini. Jie gramatiškai nepriklauso nuo sakinio dalių, jiems neįmanoma iškelti klausimo, todėl jie nelaikomi sakinio dalimis. Tai įterpiniai ir kreipiniai. Kreipinius jau aptarėme, o dabar – apie įterpinius.

Įterpinys – tai sakinio turinį papildantis žodis ar žodžių junginys, kuris atskleidžia kalbėtojo požiūrį į kalbamąjį dalyką, pasakymo šaltinį ar su juo susijusias papildomas pastabas. Pavyzdžiui: Ko gero, viena dažniausių juoko atmainų, tyrėjų nuomone, yra ironija, kai, pavyzdžiui, sakomi vieni dalykai, o galvoje turima priešinga jų reikšmė.

Įterpiniais dažniausiai eina daiktavardžių linksniai (Laimei, atsitiko juokingas nuotykis), prielinksnių konstrukcijos (Jis, be abejo, kvatos), kai kurie prieveiksmiai (Atvirkščiai, aš tai vertinu), jaustukai, dalelytės (Deja, to nesakė) ir žodžių junginiai (vienu žodžiu, kitaip sakant). Kai kurie įterpiniai pagal savo formą atitinka trumpus vientisinius sakinius (rodos, matyt, kiek žinoma).

Susipažinkite su įterpinių reikšmėmis.

ĮTERPINIŲ REIKŠMĖS

Reikšmė

Įterpiniai

Pavyzdžiai

Autoriaus požiūris į tikrovės reiškinius

Tikrumas, įsitikinimas

(savaime) aišku, be abejo, be abejonės, suprantama, tiesa, žinoma, teisybė

Savaime aišku, juokas rodo gyvenimo džiaugsmą.

Netikrumas, spėjimas

atrodo, rodos, ko gero, matyt, regis, galimas daiktas

Atrodo, juoktis taip paprasta, kad net neverta kalbėti.

Minčių šaltinio nurodymas

Numanomas šaltinis

sako, kaip sakoma, kaip teigiama, kaip rašoma, kaip žinoma, manoma, girdėjau

Sakoma, juokas – dalykas rimtas.

Konkretus šaltinis

pasak (ko nors), anot (ko nors), (kieno nors) nuomone, duomenimis, manymu, žiniomis, įsitikinimu, spėjimu

Žmogus juokiasi, psichologų nuomone, kai gerai jaučiasi, pasak gydytojų, kai yra sveikas.

Teiginių siejimas

Nuoseklumas

pirma (viena), antra (kita), trečia

Juokaudami, pirma, ką nors lyginame, antra, vertiname.

Priešprieša

antra (kita) vertus, priešingai, atvirkščiai

Ir atvirkščiai, juokiamasi matant kokį nors neatitikimą.

Pavyzdžių pateikimas

pavyzdžiui, kaip antai, sakysim, sakykim, tarkim

Juoką kelti gali, tarkim, žmogaus išvaizda.

Pridūrimas

beje, be to, be kita ko, tarp kitko, negana to, maža to

Be to, juokas atsiranda stebint kokią nors priešpriešą.

Išvada

vadinasi, žodžiu

Vadinasi, toks juokas yra kritiškas dalyko vertinimas.

Išraiškos būdo nusakymas

Kalbos turinio komentavimas

bendrais bruožais, neperdedant, tiesą sakant, atvirai kalbant, tarp mūsų kalbant

Juokas, tiesą sakant, gali būti ne tik švelnus, bet ir aštriai kritikuojantis.

Tikslinimas

tikriau, tiksliau, paprasčiau, vienu žodžiu, trumpai tariant

Kartais iš juoko apsiverkiama, tiksliau, juokiamasi pro ašaras.

Jausminis vertinimas

Teigiamas (pasitenkinimas)

laimė, laimei

Laimei, žmogus geba pasijuokti iš savęs.

Neigiamas (nepasitenkinimas)

deja, nelaimė, nelaimei, (kieno nors) nusivylimui

Nelaimei, jis nesugeba pažvelgti į save iš šalies.

Nustebimas

didžiai mano nuostabai, ak, Viešpatie

Didžiai mūsų nuostabai, geri rašytojai yra savikritiški.

Ryšio su pašnekovu siekis

؜

girdi, klausyk, matai, nebijok, patikėk(ite), sutik(ite), tikėk, netikėk, žiūrėk, žinai, žinok

Džiaugsmo jūsų žinutėse, sutikite, yra daug (pvz., ☺).

Reikia turėti galvoje, kad tas pats žodis vienu atveju gali būti įterpinys, o kitu – eiti kuria nors sakinio dalimi. Palyginkite sakinius: Linksmas šurmulys, būdavo, lydi kiekvieną susitikimą (įterpinys) ir Linksmas šurmulys būdavo per kiekvieną susitikimą (tarinys). Įterpiniai turi savitą intonaciją – jie sakomi kiek greitesniu tempu negu kiti sakinio žodžiai ir išskiriami pauzėmis. Rašant įterpiniai paprastai išskiriami kableliais, rečiau – brūkšniais.

Įterpiniai, kurie reiškia nuo sakinio nutolusias papildomas pastabas ir turi gramatinį centrą (veiksnį ir tarinį), yra vadinami įspraudais. Jie gali būti skiriami skliaustais, brūkšniais arba kableliais.

Panagrinėkite įterpinių ir įspraudų skyrybą.

PRIVALOMOJI ĮTERPINIŲ IR ĮSPRAUDŲ SKYRYBA

Įterpinys

Išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais

Laimei, pasigirdo juokas. Pasigirdo, laimei, skambus juokas.
​Kartais atvirkščiai – neparodoma, kad juokiesi.

Įspraudas

Išskiriamas skliaustais, brūkšniais arba kableliais

Linksmumas (verta tikėti) yra gyvybės energija.
​Linksmumas verta tikėti – yra gyvybės energija.
​Linksmumas, verta tikėti, yra gyvybės energija.

Jei turi sušukimo prasmę, po įspraudo rašomas šauktukas

Linksmumas (verta tikėti!) yra gyvybės energija.
​Linksmumas verta tikėti! – yra gyvybės energija.

Jei turi klausimo prasmę, po įspraudo rašomas klaustukas

Linksmumas (verta tikėti?) yra gyvybės energija.
​Linksmumas verta tikėti? – yra gyvybės energija.

Įterpinį galima išskirti kartu su jungtuku, išskyrus ir, ar, arba, nei, jei norime pabrėžti jų prasminę ir intonacinę vienovę: Jis buvo girdėjęs ir daugiau pastabų, bet(,) keistas dalykas, tos pastabos jo neįtikindavo.

Įterptinį pobūdį galima suteikti žodžiams ir jų junginiams: anaiptol, antai, apskritai, atseit, būtent, destis, esą, galbūt, galų gale, geriau, greičiausia(i), iš esmės, iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso, kaip tyčia, lyg tyčia, konkrečiai, mat, pagaliau, (ne)palyginti, paprastai, pirmiausia(i), rasi(t), savo ruožtu, šiukštu, štai, taigi, tikriausiai, turbūt, veikiausiai, vis dėlto, visų pirma, ak, ei, oi ir pan. Tokius žodžius arba jų junginius sakinyje galima išskirti kableliais.

PASIRENKAMOJI ĮTERPTINIŲ ŽODŽIŲ SKYRYBA

Norime suteikti įterptinį pobūdį, todėl sakinyje išskiriame kableliais.

Nenorime suteikti įterptinio pobūdžio, todėl neišskiriame.

Pirmiausia, pagalvokime, kodėl žmonės, apskritai, juokiasi.

Pirmiausia pagalvokime, kodėl žmonės apskritai juokiasi.

Kūrinys, iš tiesų, pasirodė juokingas.

Kūrinys iš tiesų pasirodė juokingas.

Komiškumas, antai, turi daugybę atspalvių.

Komiškumas antai turi daugybę atspalvių.

ĮTVIRTINAME

  1. Persirašykite sakinius ir parinkite nurodytai situacijai tinkančius įterpinius ar įspraudus. Po to sakinius garsiai perskaitykite.
  1. Patvirtinkite: Man jie, (matyt, aišku, tarp mūsų kalbant), nepatiko. Adresas, (žinoma, laimė, vadinasi), buvo išgalvotas.
  2. Suabejokite: Visa kita, (suprantama, rodos, deja), jo nedomina. Draugai, (be abejo, žinoma, ko gero), neateis.
  3. Išreikškite nepasitenkinimą: (Antra vertus, galimas daiktas, jūsų apmaudui), susitikimas neįvyks. (Pasirodo, reikia manyti, tavo pykčiui), straipsnį vis tiek paskelbė.
  4. Nurodykite minčių šaltinį: (Sprendžiant iš išvaizdos, šiaip ar taip, žinai), ji nepanaši į vienuolę. (Gėda sakyti, kaip mokslininkai pripažįsta, sakyčiau), šio produkto negalima vartoti.
  5. Susiekite mintis pridūrimu: Jis, (be kita ko, nelaimei, tarkim), buvo geras tenisininkas. (Viešpatie, ak, maža to), ji gavo apdovanojimą už sporto pasiekimus.
  6. Parodykite, kad įtrauksite pavyzdžių: Kai kurie paukščiai, (kaip antai, vadinasi, žodžiu), žvirbliai, varnos, žiemoja Lietuvoje. Kiti paukščiai, (atvirkščiai, kita vertus, sakykim), gandrai, žąsys, gervės, išskrenda į pietus.
  7. Parodykite sakomų dalykų priešpriešą: Jis nieko nepataisė, (girdėjau, rodosi, atvirkščiai), net kai ką sugadino. (Antra vertus, klausykite, deja), ar prasminga mums susitikti?
  1. Persirašydami sakinius, taškų vietoje nurodykite informacijos šaltinį. Galite įterpinius pasirinkti iš pateiktųjų arba parašyti savo nuožiūra. Baikite paskutinį sakinį.

Galimi įterpiniai: (kieno nors) nuomone, supratimu, manymu, įsitikinimu, skaičiavimu, žiniomis, duomenimis, žodžiais; anot (ko nors), pasak (ko nors).

1. …………………, reikia atostogauti prie jūros, o …………………, būtina per atostogas važiuoti į kalnus. 2. …………………, toje teritorijoje vienas ledas. 3. …………………, Londonas ir Paryžius yra turistų lankomiausi Europos miestai. 4. Ekstremalusis turizmas, …………………, ypač žavi jaunimą. 5. Lietuvos pajūryje, …………………, yra įspūdinga. 6. Mano galva, smagiausia atostogauti ………………… dėl šių priežasčių: pirma, …………………, antra, ………………… ir trečia ……………… .

  1. Raskite ir persirašykite sakinius, kuriuose yra įterpinys. Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.
  1. Šuo mano džiaugsmui nė karto nesulojo. Mano džiaugsmui nebuvo ribų.
  2. Pasirodo ne tik aš vienas buvau ištroškęs. Kokia ji pasirodo šio epizodo pabaigoje?
  3. Sesuo žinoma ims laidyti liežuvį. Apie tuos įvykius žinoma nedaug.
  4. O tu ką manai! Manai juokai? A?
  5. Nieko sau atrodo mergaitė. Atrodo man skauda kaklą.
  6. Man kažkaip viskas aišku. Man aišku nekiltų tokia kvaila mintis.
  7. Be to paveikslo paroda būtų buvusi ne tokia žavi. Kritikuoti savo šeimos visai neketinu be to nuo šiandienos niekada nieko neapkalbinėsiu.
  8. Į mane jis tiesa nė nežvilgtelėjo. Čia aš jau pasinaudojau ta plačiai žinoma tiesa.
  9. Penkiolika metų dirbu pedagoginį darbą, bet tokio įžūlumo neteko matyt. O Peliūkštis matyt puikiai žinojo, ką daro.
  10. Mano nuomone šį filmą verta pamatyti. Visi sutiko su mano nuomone.
  11. Tik pora svarbių priežasčių esą neleidžia jam rašyti gero įvertinimo: pirma jis vis dėlto netikįs mano sąžiningumu, o antra baisiai įsižeistų matematikos favoritai! Pirma atbėgo Ūla, o Julija pasirodė antra.

APIBENDRINAME

  1. Perskaitykite ištrauką, parengtą pagal Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“. Atlikite užduotis.

Įvažiuojam į mišką, o ten patikėkit kaip žarnoj tamsu. Kelias visur – į kairę, į dešinę, ir žinoma verčiamės į griovį. Pamenu guliu ir keltis nesinori. Bet kažkas šalia tankiai alsuoja. Suprask žiūri Liuka, ar aš dar gyvas.

Ačiū Dievui miestelis tuščias kaip iššluotas. Pagaliau nutrenkiu dviratį į bulves, atrakinu duris ir įvedu Liuką:

– Jauskis kaip namie... Mano tėvo namai – tavo namai. Ir kažko velniai griebtų kai tavo namai tušti, suspaudžia širdį. Žodžiu savo kambary aptvarkau viską ir sumišęs pasakau:

– Tai gal tu gulkis, Liuka?
​– Ne, aš visiškai nenoriu miego.
​– O mane atvirkščiai po avarijos visada miegas pjauna.

Ir staiga suabejoju, ar lauko durys užrakintos, ar velniai trauktų palikau jas atdaras. Kai grįžtu regis Liuka dejuoja.

– Tau skauda? – uždedu ranką jai ant kaktos atseit lyg matuodamas karštį.

– Skauda. Man iš tikrųjų labai skauda garbės žodis...

– Nieko, – raminu, – pavyzdžiui vienas mano pažįstamas be parašiuto...

Bet Liuka paima mano ranką ir prideda ją sau kažkur kairėj pusėj ant krūtinės.

– Čia kažkas atsitiko, – pašnibždom sako Liuka.

Atvirai šnekant stengiuosi pajust ir žinoma man maišosi girdėti įvairūs smegenų sutrenkimai, apendicitai. Bet tai, mano mieli, vaikų žaidimas, palyginus su tuo, kas yra ten... ten, po mano delnu.

4.1. Persirašykite sakinius, kuriuose yra įterpinys. Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.

4.2. Persibraižykite lentelę ir į ją įrašykite rastus įterpinius.

Įterpinių reikšmė

Teksto įterpiniai

Autoriaus požiūris į tikrovės reiškinius

Tikrumas, įsitikinimas

؜

Netikrumas, spėjimas

؜

Informacijos šaltinio nurodymas

؜

Teiginių siejimas

Priešprieša

؜

Pavyzdžių pateikimas

؜

Išvados

؜

Išraiškos būdo nusakymas

؜

Jausminis vertinimas

Teigiamas (pasitenkinimas)

؜

Neigiamas (nepasitenkinimas)

؜

Ryšio su pašnekovu siekis

؜

4.3. Tekste vienas įterpinys kartojasi du kartus. Vieną iš jų pakeiskite kontekstui tinkamu tos pačios reikšmės įterpiniu.

4.4. Kodėl autorius, jūsų manymu, vartoja įterpinius?

Prašau palaukti