Senieji papročiai ir tradicijos
- Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.
Istorikas Aistis Žalnoras sako, kad nors pirmieji gydytojai į Lietuvą atkeliavo šešioliktame amžiuje, daugiausia iš Italijos, žmonės tada ir vėliau gydėsi žolelėmis. Žinojo, kada ir kokias vaistažoles rinkti. Rinkdavo lapelius, žiedus, vaisius, žieves ir šaknis. Darydavo antpilus ir gydydavo įvairias ligas. Kiekviena žolelė kokią nors ligą gydo, tik reikia žinoti ir neskinti bet kokių augalų.
Senovėje žmones, pas kuriuos eidavo visokių patarimų klausti, vadino žiniuoniais. Jie padėdavo rasti sprendimą, jei kas apsirgdavo – gydydavo.
Pagal „Senovinį kalendorių mažiesiems. Vasarėlė“- Kokias vaistažolių dalis rinkdavo žmonės? Suraskite tą sakinį tekste ir perskaitykite.
- Kaip anksčiau buvo vadinami žmonės, kurie gydydavo ligonius? Kaip jie vadinami dabar?
- Pasitarkite su artimaisiais ir pasakykite, ar šiais laikais žmonės gydosi žolelėmis.
Domimės, kuo žmonės gydydavosi senovėje.
- Ar pažįstate šiuos augalus? Pasakykite jų pavadinimus.
 | Šio augalo uogos, stiebai ir lapai mažina karščiavimą. |
 | Šis augalas padeda, kai skauda pilvą. |
 | Šio augalo uogos stiprina organizmą. |
 | Šis augalas lengvina atsikosėjimą. |
- Maisto prekių parduotuvėje apžiūrėkite arbatos lentynas. Suraskite rytinę arbatą, kuri pažadina, suteikia jėgų, ir vakarinę – raminančią, padedančią užmigti.
- Kaip manote, šios arbatos yra pleistrai kūnui ar širdžiai?
- Pažiūrėkite vaizdo įrašą. Ką įdomaus sužinojote apie vaistažoles ir jų naudą?
- Jei turite galimybę, per pertrauką išsivirkite žolelių arbatos ir aptarkite jos skonį. Perskaitykite, kas rašoma apie jos poveikį.
- Kuo skiriasi vaisinė arbata nuo vaistažolių arbatos? Padiskutuokite.
Vaistažolė → vaistas + žolė
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"