Šioje temoje MES:
- sužinosime, kaip Lãtvijoje ir Èstijoje žlugo demokratinis valdymas;
- nustatysime Lãtvijos ir Èstijos autoritarinio valdymo bruožus;
- pateiksime Latvijos ir Estijos autoritarinių valstybių padarinius minėtoms valstybėmis.
Estijos ir Latvijos valstybių raida iki valstybių perversmo
AKTUALU! Kuo buvo panaši, o kuo skyrėsi Estijos ir Latvijos raida iki šių valstybių perversmo?
Kai Vokietijà Vakarų fronte pralaimėjo karą ir 1918 m. kovo 3 d. tarp Vokietijos ir Soviẽtų Rùsijos sudaryta Bresto taika neteko galios, V. Lenino (1870–1924) vadovybė skubėjo jėga užimti tris Báltijos valstybes. Soviẽtų Rùsija tikėjosi, kad Raudonoji armija 1918 m. pabaigoje – 1919 m. pradžioje užims šias valstybes ir jose bus galima įvesti komunistinę santvarką. Baltijos valstybės turėjo tapti tiltu Vakaruose netrukus įvyksiančiai besivienijančio proletariato revoliucijai, dėl kurios V. Leninas ir L. Trockis (1879–1940) net neabejojo.
Estai pirmieji patyrė bolševikų karinį puolimą. Vieno milijono estų tauta, pasiryžusi atmesti jėga brukamą sovietinę sistemą, kovai su bolševikais mobilizavo daugiau kaip 76 tūkst. vyrų, neskaitant karininkų. Toji kova buvo sėkminga, tačiau iš estų tautos pareikalavo apie 3 400 aukų. Gana sėkmingai su bolševikais kovojo ir lietuviai: iki 1919 m. rugpjūčio pabaigos jie nustūmė bolševikus už Dauguvos. Deja, Vilnių ir Vilniaus kraštą, 1919 m. balandžio 19–20 d. puldami iš Lydos pusės, užėmė J. Pilsudskio legionieriai. Latvijos gyventojai 1919 m. pirmoje pusėje dėl nepriklausomybės kovėsi ir su bolševikais, ir su bermontininkais. Daugiausia latvių savanorių pastangomis 1919 m. viduryje bolševikai ir tų pačių metų rudenį bermontininkai buvo išvyti iš Latvijos teritorijos.
Patyrę nesėkmę, bolševikai estams pasiūlė pradėti derybas dėl taikos. Todėl 1919 m. gruodžio 31 d. Èstija su Sovietų Rusija sudarė paliaubas. Už mėnesio, 1920 m. vasario 2 d., Tartu mieste pasirašė taikos sutartį. 1920 m. liepos 12 d. su Soviẽtų Rùsija panašią taikos (Maskvõs) sutartį pasirašė ir Lietuvà. Rygõs sutartį su Sovietų Rusija 1920 m. rugpjūčio mėn. pasirašė Lãtvija.
Vykstant nepriklausomybės kovoms ar tuoj po jų visose trijose Baltijos valstybėse įvyko demokratiniai rinkimai į steigiamuosius seimus (8.1 pav.). Visose trijose valstybėse naujieji seimai priėmė konstitucijas, pagal jas buvo įtvirtinta demokratinė santvarka. 1920 m. priimtoje Estijos konstitucijoje buvo teigiama, kad aukščiausioji valdžia priklauso tautai. Įstatymų leidžiamoji institucija buvo vienų rūmų parlamentas – Valstybės susirinkimas. Šalies aukščiausiasis pareigūnas buvo ne prezidentas, bet vyriausybės vadovas – valstybės seniūnas. Tokia demokratinė parlamentinė santvarka Estijoje išsilaikė iki 1934 metų.
Latvijoje buvo įtvirtintas demokratinis valdymas pagal 1922 m. Konstituciją. Tautos išrinktas Seimas leido įstatymus ir rinko šalies prezidentą, bet jo teisės buvo gana ribotos. Vykdomoji valdžia priklausė vyriausybei (vadintai ministrų kabinetu), jai vadovavo ministras pirmininkas, arba ministrų prezidentas. Jis turėjo teisę skirti ministrus. Jo ir vyriausybės darbą prižiūrėjo Seimas. Panaši padėtis iki 1926 m. buvo ir Lietuvojè.
Parlamentiniu laikotarpiu Latvijoje ir Estijoje buvo daugiapartinė sistema, sudaromos koalicinės vyriausybės keitė viena kitą. Estijoje, kitaip nei Lietuvoje, stipriausia partija buvo ne krikščionys demokratai, bet socialdemokratai. Panaši padėtis buvo ir Latvijoje. Kaip teigia istorikas Zenonas Butkus, tarp konstitucijos priėmimo ir valstybinio perversmo Latvijoje (1922–1934 m.) pasikeitė 15 vyriausybių, Estijoje (1920–1934 m.) – net 21. Kiekviena Latvijos vyriausybė gyvavo vidutiniškai 11 mėnesių, Èstijos – dar trumpiau – tik 8 mėnesius ir 20 dienų. Perversmo išvakarėse Estijoje vyriausybės keitėsi dar dažniau – 1932–1933 m. neišsilaikydavo ilgiau kaip 6 mėnesius. Daugelis jų net nepradėjo rimtai dirbti, buvo tarsi parlamentinės komisijos. Visuomenei tai kėlė nestabilumo jausmą, imta abejoti parlamentinės sistemos veiksmingumu.
Klausimai ir užduotys
- Su kokiu priešu Estijai ir Latvijai teko kovoti nepriklausomybės pradžioje?
- Nurodykite Estijos ir Latvijos politinės raidos bruožus iki 1934 metų.
Valstybės perversmas Estijoje ir Latvijoje
AKTUALU! Kaip 1934 m. Estijoje ir Latvijoje vyko valstybės perversmas?
Pasaulinės ekonomikos krizės metais politinė įtampa ir nepasitenkinimas parlamentarizmu stiprėjo. Estijoje įkurta fašistams prijaučianti Estijos išsivadavimo karo dalyvių sąjunga (vapsai) kritikavo parlamentinę santvarką, siūlė įsteigti prezidento instituciją ir jai suteikti daug įgaliojimų. Vãpsų siūlymui keisti konstituciją pritarta 1933 m. surengtame referendume. 1934 m. buvo numatyti prezidento rinkimai.
Vyriausybės vadovas, vienas žymiausių Estijos politikų Konstantinas Petsas (Konstantin Päts, 1874–1956, 8.2 pav.), nelaukdamas dar vienos vapsų pergalės, 1933 m. spalio 21 d. suformavo jau penktą savo vyriausybę, parengė perversmo planą ir perversmą įvykdė 1934 m. kovo 12 d. kartu su generolu Johanu Laidoneriu (Johan Laidoner, 1884–1953). Perversme dalyvavo kai kurie karo mokyklos kursantai, kiti kariškiai, politinė policija, estų šauliai (est. Kaitseliit). Perversmas įvyko be kraujo praliejimo.
1934 m. Latvijoje valdžią perėmė kariškių remiamas ministrų kabineto pirmininkas Karlis Ulmanis (Kārlis Ulmanis, 1877–1942, 8.3 pav.). Nepriklausomybės kūrėjas K. Ulmanis 1934 m. kovo 16 d. suformavo jau septintą vyriausybę ir tuoj pat ėmė organizuoti perversmą. Pirmiausia į svarbius postus paskyrė patikimus žmones, pasitelkė Rygos įgulos vadą, kitus sau artimus generolus. Jam padėjo jėgos struktūros, karo ir vidaus reikalų ministrai Janis Baluodis (Jānis Balodis) ir Vilis Gulbis (Vilis Gulbis), latvių šaulių – aizsargų – vienas iš vadovų Alfredas Berzinis (Alfrēds Bērziņš).
Naktį iš gegužės 15-osios į 16 d. per porą valandų K. Ulmanis sklandžiai perėmė visą valdžią ir įvedė karo padėtį. Perversmą Latvijoje galėtume pavadinti policiniu, nes didžiausią darbą atliko policija – vykdė perversmininkų užduotis, o kariuomenė ir aizsargai tik sudarė foną būdami reikalingose vietose.
1934 m. Estijoje ir Latvijoje įsigalėjo autoritariniai režimai, Lietuvoje jis buvo įvestas dar 1926 m. gruodžio 17 dieną. Nors visose trijose valstybėse perversmai įvykdyti niekam nesipriešinant, bet gerokai skyrėsi perversmo formos ir veikimo būdai. Lietuvoje kariškiai nuvertė valdžią ir ją perdavė opozicijoje esančios Lietuvių tautininkų sąjungos lyderiams A. Smetonai ir A. Voldemarui. Per Estijos ir Latvijos perversmus valdžioje jau esantys žmonės tik dar stipriau joje įsitvirtino.
Klausimai ir užduotys
- Kuo Estijai ir Latvijai buvo lemtingi 1934 metai?
- Nurodykite Estijoje ir Latvijoje įvykusių valstybės perversmų panašumus.
Autoritariniai valdymai Estijoje ir Latvijoje
AKTUALU! Kokie bruožai būdingi Estijos ir Latvijos autoritariniam valdymui?
Praėjus šešiems mėnesiams po valstybės perversmo Estijoje, paskelbta karo padėtis, įvesta cenzūra, J. Laidoneris paskirtas vyriausiuoju kariuomenės vadu. Netrukus valdžia paleido parlamentą, uždraudė politines partijas. Vietoj jų įkurta Tėvynės sąjunga – provyriausybinė organizacija, prezidento rėmėja. Šia organizacija siekta suvienyti tautą ir užtikrinti stabilumą valstybėje. Po 1936 m. įvykusių Seimo rinkimų, kuriuos opozicija boikotavo, Tėvynės sąjunga laimėjo daugumą balsų ir priėmė naują valstybės konstituciją. Remiantis 1937 m. pakeista konstitucija, įvestas prezidentinis valdymas su didelėmis prezidento galiomis.
1938 m. K. Petsas buvo išrinktas prezidentu (8.4 pav.). Didelius įgaliojimus gavęs prezidentas paskelbė amnestiją daugumai politinių kalinių. Šalyje buvo tęsiamos žemės ūkio reformos, plėtota prekyba, gerinta švietimo sistema, daug dėmesio skirta tautos vienybei. Nepaisant to, K. Petso autoritarinis valdymas vertinamas prieštaringai (1 ir 2 šaltiniai), pirmiausia dėl susidorojimo su Estijos išsivadavimo karo dalyvių sąjunga – ją K. Petsas laikė savo aršiu konkurentu varžantis dėl valdžios paėmimo.
Latvijoje po perversmo įvesta karinė padėtis, už draustos politinės partijos, aktyvesni jų nariai suimti, paleistas parlamentas. Valdymas rėmėsi karinėmis struktūromis, nes perversmą įvykdė ir K. Ulmaniui valdžią suteikė kariuomenė ir aiszargų (šaulių) organizacija. Nors oficialiai tebegaliojo 1922 m. konstitucija, tačiau jos straipsnių, neatitinkančių tuometės politinės padėties, buvo nepaisoma. K. Ulmanis kurį laiką ėjo ministro pirmininko pareigas. Kadangi nebuvo Seimo, teisės aktus leido Latvijos vyriausybė. Iki kadencijos pabaigos savo pareigas ėjo šalies prezidentas Albertas Kviesis (Alberts Kviesis, 1881–1944), jis nesipriešino valstybės perversmui ir priklausė tai pačiai K. Ulmanio vadovaujamai Latvijos valstiečių sąjungai.
Pasibaigus prezidento A. Kviesio kadencijai, K. Ulmanis (8.5 pav.) pradėjo eiti ir prezidento pareigas (3 šaltinis). K. Ulmanis vadintas vyriausybės ir ministrų prezidentu. Spaudoje buvo vadinamas Tautos vadu, panašiai kaip ir A. Smetona – šis po valstybės perversmo Lietuvą valdė autoritariniu būdu. Autoritarizmo laikotarpiu Latvijoje nebuvo sukurta valdančioji partija, nebuvo priimta nauja konstitucija, kuri sustiprintų prezidento galias.
Pasidomėkite, kodėl iki šiol Vilniuje nepastatytas paminklas Lietuvos prezidentui Antanui Smetona
Kai 1940 m. birželio mėn. Sovietų Sąjunga okupavo Èstiją, Lãtviją ir Lietuvą, jos prarado nepriklausomybę, taigi žlugo ir autoritarinis šių valstybių valdymas. Lemtingu momentu visos trys Baltijos valstybės nepasipriešino SSRS reikalavimams ir be kovos sutiko priimti joms įteiktus ultimatumus. Tik, okupuojant Latviją ir Estiją, šių valstybių prezidentai niekur neišvyko, o Lietuvos prezidentas A. Smetona pasitraukė į užsienį. Visas tris šalis užliejo raudonasis tvanas – SSRS okupacija.
Klausimai ir užduotys
- Kuo buvo panašus Estijos ir Latvijos autoritarinis valdymas?
- Apibūdinkite opozicijos vaidmenį Estijoje ir Latvijoje autoritarizmo metais.
Baltijos valstybių santarvė
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl tarpukariu trijų Baltijos valstybių santykiai buvo prieštaringi?
Nepriklausomybės pradžioje trys Baltijos valstybės apsigynė nuo išorės priešų, tačiau glaudžių tarpusavio santykių taip ir neužmezgė. Labiausiai tam trukdė Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus. Maža to, Estija ir Latvija pačios siekė glaudžiai bendradarbiauti su Lenkija. Skyrėsi ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos požiūris į Sovietų Sąjungą – į pastarąją Lietuva per visą tarpukarį žvelgė kaip į užtarėją dėl Vilniaus. Tuo naudojosi tiek Sovietų Sąjunga, tiek Vokietija.
Kaip nurodo Z. Butkus, Sovietų Sąjunga ir Vokietija ardė Baltijos šalių vienybę, įvairiomis priemonėmis trukdė joms sudaryti sąjungą. Sovietai nevengė grasinti: Latvijai ir Estijai buvo nurodyta nekurti sąjungos, antraip bus imamasi priešiškos politikos, prie jų sienų bus sutelkta sovietų kariuomenė. Lietuvai grasinta nutraukti bet kokią paramą dėl Vilniaus. Taikytos ir ekonominio spaudimo priemonės, viliojant Baltijos šalis pajamomis iš sovietinio tranzito ir ribojant eksportą į Vokietiją.
Aktyviausius Baltijos sąjungos (8.6 pav.) šalininkus stengtasi sukompromituoti, išstumti iš valdžios, priversti atsistatydinti. Baltijos šalys buvo kiršinamos, kurstomi Lenkijos ir Lietuvos nesutarimai. Pastarąją siekta įtikinti, kad, sudarius sąjungą su Latvija ir Estija, reikės susitaikyti su Lenkija, o ši ta proga negrąžins Vilniaus. Vokietija Latvijoje ir Estijoje skleidė nuomonę, kad joms neverta turėti reikalų su Lietuva, nes ši valdo „vokišką“ Klaipėdą. Pagaliau Lietuva neva esanti atsilikusi, civilizacijos net neragavusi.
Kokia proga sukurtas 8.6 pav. pateiktas plakatas?
Tarpusavyje kiršinti ir Baltijos šalių politikai, kurstytos jų asmeninės ambicijos. SSRS ir Vokietijos politikai bei diplomatai remdavo tas politines jėgas, kurios prieštaravo sąjungos kūrimui arba palaikė neperspektyvų jos variantą, mėgino supriešinti institucijas, vykdančias užsienio politiką. Nors 1934 m. rugsėjo 12 d. Ženèvoje ir buvo pasirašyta Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės bei bendradarbiavimo sutartis dešimčiai metų (ši politinė ir diplomatinė sąjunga dar žinoma kaip Baltijos antantė), kartu pasirašyta ir slapta deklaracija. Iki pat okupacijos nebuvo glaudesnio bendradarbiavimo tarp trijų Baltijos valstybių. Baltijos antantės sutartyje nebuvo jokių straipsnių dėl ekonominio ir karinio bendradarbiavimo, todėl tuometėmis sąlygomis ji nebuvo itin veiksminga. Taigi sutartį pasirašiusios valstybės neįsipareigojo ginti viena kitos sienų, todėl išorės agresijos atveju viena kitą galėjo tik konsultuoti.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Latvija ir Estija tarpukariu artimiau bendravo su Lenkija, o ne su Lietuva?
- Apibūdinkite trijų Baltijos valstybių santykius pasirašius Baltijos antantės sutartį.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kokių išorės pavojų kilo Estijai ir Latvijai pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui?
- Kam priklausė aukščiausioji valdžia Estijoje ir Latvijoje iki 1934 metų?
- Nurodykite valstybės perversmo Estijoje ir Latvijoje padarinius.
- Koks Baltijos antantės sukūrimo tikslas?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi Lietuvos kultūros paveldo interneto svetainės medžiaga, palyginkite 1934 m. Latvijoje arba Estijoje įvykdytą valstybės perversmą su 1926 m. pabaigoje Lietuvoje įvykusiu perversmu pagal šį planą: perversmo priežastys, organizatoriai, vykdytojai, eiga ir padariniai.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Pirma nuomonė apie Konstantino Petso valdymą
Kovo 12-oji tapo lemiama Estijos Respublikos istorijos diena. Ministras pirmininkas K. Petsas perėmė atsakomybę už valstybės likimą į savo rankas. Jis pašalino priežastis, dėl kurių lėtėjo valstybės raida. Parlamentas, nepajėgęs valdyti valstybės sunkią minutę ir nesugebėjęs įvertinti padėties sudėtingumo, buvo nušalintas nuo valstybės valdymo. <…> Taigi kartu buvo pašalintos ir partijų pretenzijos į valdžią, ir politinių partijų intrigos. Dabar, kai K. Petso rankos nebebuvo surištos, atsivėrė plati dirva jo, kaip valstybės veikėjo, veiklai ir kūrybinei dvasiai žmogaus, kuris buvo tiesiog sutvertas tapti valstybės vyru. Valstybės gyvenime prasidėjo kūrybos metai. Valstybė pradėta valdyti ramiai, pasitikint, su būdinga tikram valstybės vyrui drąsa, teisingai suprantant tautos poreikius ir laiko dvasią. Prasidėjo valstybės gyvenime reikšmingiausia atsinaujinimo epocha. <…>
Vadovaujanti, nukreipianti ir organizuojanti vyriausybės ranka leido pasiekti tokių rezultatų, kokiais anksčiau nebūtų patikėję net patys drąsiausi optimistai. <…> K. Petsas, be to, buvo ir politinis tautos mokytojas bei auklėtojas. Jo kalbos visuose renginiuose tapdavo reikšmingais politinio gyvenimo įvykiais.
„Baltijos šalių istorijos chrestomatija“, Vilnius, 2002, p. 154.
2 šaltinis
Antra nuomonė apie Konstantino Petso valdymą
Šiuo metu Estijoje savo nuožiūra, be sankcijų ir kontrolės, numatytos pagrindinio tautos atstovaujamojo organo įstatymo, ir negavusi liaudies įgaliojimų, valdo asmenų grupė. Niekas jiems nepatikėjo spręst jokių uždavinių, niekas net nežinojo, kam šie apsišaukėliai valdytojai jautė „asmeninę atsakomybę“. 1934 m. Estijos teritorijoje nustojo veikti konstitucinė valstybės valdžia, o 1934 m. spalio 2 d., kai buvo paleistas parlamentas, K. Petsas, „tikėdamasis liaudies paramos“, pasuko vienasmenės diktatūros keliu.
„Baltijos šalių istorijos chrestomatija“, Vilnius, 2002, p. 154–155.
Remdamiesi šaltiniais ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kaip 1 ir 2 šaltiniuose vertinamas K. Petsas?
- Pasvarstykite, kodėl 1 ir 2 šaltiniuose skiriasi K. Petso vertinimas.
- Kokias K. Petso stipriąsias savybes iškelia 1 šaltinis?
- Kokius K. Petso trūkumus akcentuoja 2 šaltinis?
- Kurioms 1 ir 2 šaltiniuose išsakytoms mintims apie K. Petsą pritariate, o kurioms nepritariate? Atsakymą pagrįskite.
3 šaltinis
Apie autoritarizmą Latvijoje
Kitaip nei Lietuvoje, Latvijoje nuo 1934 metų iš viso nebeliko parlamento, buvo uždrausta politinių partijų veikla, be to, Ulmanis taip ir neįvykdė duoto pažado peržiūrėti 1922 metų Konstituciją ir pateikti ją rinkėjams. Šalį faktiškai valdė jis vienas. Perversmo šalininkai neretai teigė, esą jis buvo neišvengiamas, nes priešingu atveju nepatenkintos ekstremistų grupuotės būtų užgrobusios valdžią; <…> Vis dėlto tai buvo tik prasimanymas: jokių ekstremistinių mėginimų užgrobti valdžią nebuvo. Veikiausiai pats Ulmanis prarado kantrybę dėl (jo manymu) itin lėto, neveiksmingo parlamento darbo ir tariamo politinės sistemos chaoso. Jis su grupele šalininkų manė galėsią geriau atlikti šį darbą, iškilę virš visų politinių rietenų. <…> Ulmanis <…> mėgavosi tautos vado (latv. Vadonis) titulu, Latvijos universiteto jam suteiktu garbės daktaro laipsniu ir minių, kurios būdavo suburiamos per jo apsilankymus kaimo vietovėse, liaupsėmis. <…>
Kaip ir Lietuvoje, imta kurti valstybinius monopolius, iš dalies siekiant išplėsti biurokratinį aparatą ir sukurti gerai mokamų darbo vietų Ulmanio rėmėjams. Taip pat ryžtingai imta silpninti ne latvių tautybės žmonių (daugiausia Baltijos vokiečių ir žydų) ekonominę galią. Ulmanis buvo tautinio protekcionizmo šalininkas; nors palaikė gerus asmeninius ryšius su tautinių mažumų žmonėmis, šūkis „Latvija – latviams!“ buvo vis populiaresnis tarp jo aplinkos žmonių. <…> Išskyrus tuo metu pogrindyje veikusius komunistus, Ulmanio vienasmenis valdymas sulaukė itin mažai pasipriešinimo. Politinė policija budriai prižiūrėjo galimus ramybės drumstėjus, o išsklaidytų partijų (įskaitant socialdemokratus) vadovai laikėsi nuostatos „pagyvensime – pamatysime“.
Andrejs Plakans, „Glausta Baltijos valstybių istorija“, Vilnius, 2021, p. 363–365.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Nurodykite šaltinyje minimus autoritarizmo bruožus Latvijoje.
- Koks K. Ulmanio požiūris į 1922 m. priimtą Latvijos konstituciją?
- Kaip Latvijoje K. Ulmanio šalininkai aiškino 1934 m. įvykdyto perversmo priežastis?
- Apibūdinkite opozicinių partijų požiūrį į autoritarinį valdymą Latvijoje.
- Remdamiesi šaltiniu, padarykite išvadą apie Latvijos autoritarinį valdymą.
Sąvokos
Bermontininkai – provokiškos orientacijos rusų kariniai daliniai, 1919 m. kovoję Pabaltijyje prieš nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes, siekę atkurti Rusiją iki 1914 metų.
Vãpsai – Estijos politiniam gyvenimui įtakos turėjęs fašistuojantis judėjimas (oficialus šios organizacijos pavadinimas – Estijos išsivadavimo karo dalyvių sąjunga).