Tema 3.9 (Fizika 8, II)

Skyriaus „Radioaktyvumas“ apibendrinimas

Tema, sąvokos

Sąvokų apibūdinimas, akcentai

Radioaktyvùmas. Radioaktyvùmo atradimas

Radioaktyvùmas

Savaiminis spinduliavimas.

Radioaktyvumą 1896 m. atrado A. Bekerelis.

Radioaktyvieji elemeñtai

Savaime spinduliuojantys cheminiai elementai.

Radioaktyvieji spinduliai

Spinduliai (α, β, γ), kuriuos skleidžia savaime spinduliuojantys cheminiai elementai.

Radioaktyviųjų spindulių savýbės

  • Radioaktyvieji spinduliai jonizuoja dujas, verčia švytėti švytalu padengtą ekraną.
  • Spinduliavimas gali trukti mėnesius, metus ir ilgiau.
  • Spindulių poveikis nejuntamas.

Álfa, betà ir gamà spinduliai

Álfa (α) spinduliai

Alfa (α) dalelių – helio atomo branduolių (He24) – srautas.

Betà (β) spinduliai

Beta (β) dalelių – elektronų (e-10) – srautas.

Gamà (γ) spinduliai

Itin skvarbios elektromagnetinės bangos.

Spinduliuõtė

Bangų ar dalelių srautas.

Spinduliãvimas

Procesas, kai šaltinis skleidžia bangų ar dalelių pavidalo energiją.

Spindulių skvarbà

Skvarbiausi gama (γ) spinduliai, mažiausiai skvarbūs – alfa (α).

Radioaktyvių virsmų taisỹklės

Radioaktyvùsis virsmas

Savaiminis vienų elementų atomų virsmas kitų elementų atomais.

Álfa (α) virsmo bendróji lygtis

XZAYZ-2A-4+He24, išmetama α dalelė (He24).

Betà (β) virsmo bendróji lygtis

XZAYZ+1A+e-10, išmetama β dalelė (e-10).

7.4. Radioaktyvieji izotòpai. Jų táikymas

Radioizotòpai (radionuklidai)

Radioaktyvieji izotopai.

Radioaktyviõsios mẽdžiagos aktyvùmas

Radioaktyviųjų branduolių skilimo greitis.

Pusėjimo trukmė

Laikotarpis (T), per kurį suskyla pusė pradinio radioaktyviojo cheminio elemento kiekio.

Radioaktyvùmo šaltiniai. Radioaktyvùmo póveikis

Radiãcija (jonizúojančioji spinduliuõtė)

Radioaktyvioji (α, β, γ) spinduliuotė ir rentgeno spinduliuotė.

Apšvità

Procesas, kurio metu radiacija paveikia žmogų ar aplinką.

Kòsminiai spinduliai

Didelės energijos dalelės, atskriejančios iš kosminės erdvės, Saulės.

Sugertóji apšvitõs dòzė

Žmogaus sugerta jonizuojančiosios spinduliuotės energija, tenkanti vienam jo kūno masės kilogramui.
​Sugertosios apšvitos dozės vienetas – grėjus (Gy).

Lygiaver apšvitõs dòzė

Sugertoji apšvitos dozė, nustatyta, įvertinus spinduliuotės rūšį pagal jos pavojingumą organizmui.
​Lygiavertės apšvitos dozės vienetas – sivertas (Sv).

Fòninė radiãcija. Radiãcinio fòno matãvimas

Radiãcinė taršà

Nepageidaujamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje.

Spinduli ligà

Organizmo pažeidimai, sukelti jonizuojančiosios spinduliuotės.

Branduoli avãrija

Avarija branduolinės energetikos objekte, kai radioaktỹviosios medžiagos pasklinda aplinkoje ir ją užteršia.

Kaip sáugotis nuõ išorinės apšvitõs

  • Būti kuo toliau nuo apšvitos šaltinio ir kuo trumpiau.
  • Būti namuose, slėptis už priedangos, rūsyje, slėptuvėje.

Kaip išvéngti vidinės apšvitõs

  • Neįkvėpti ir nepraryti radioaktyvių dulkių.
  • Vartoti tik tinkamai laikomus vandenį ir maisto produktus.
  • Saugoti žaizdas, odos įbrėžimus, kad nepatektų dulkių.
Prašau palaukti