Radiacinė tarša. Saugojimosi nuo jos būdai
Radiãcinė taršà – nepageidaujamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje: ant žemės, augalų, pastatų paviršių, kietosiose medžiagose, skysčiuose, ore, ant žmogaus drabužių ir kūno. Ši tarša nematoma, neužuodžiama ir kitaip nejuntama. Jonizuojančioji spinduliuotė pažeidžia žmogaus ar kitų gyvųjų organizmų ląsteles, pro kurias sklinda. Pažeistos ląstelės gali žūti arba pakisti. Dauginantis pakitusioms ląstelėms, gali išsivystyti onkologinės ligos arba pasireikšti paveldimosios ligos. Kai jonizuojančioji spinduliuotė paveikia visą organizmą arba svarbiausias jo dalis, susergama spindulinè ligà.
Žmogus, veikiamas radiacijos, patiria apšvitą, tačiau nėra užteršiamas radioaktyviosiomis medžiagomis. Šiomis medžiagomis žmogus užteršiamas, kai jos nusėda ant odos ar drabužių arba patenka į organizmą. Taip gali nutikti, įvykus branduolinei avãrijai branduolinės energetikos objekte, kai radioaktỹviosios medžiagos pasklinda aplinkoje ir ją užteršia.
Žmogaus apšvita gali būti išorinė ir vidinė. Išorinę apšvitą sukelia šalia žmogaus esantys jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai (pvz., ore, skysčiuose, kietuosiuose kūnuose arba ant odos ar drabužių su dulkėmis, skysčiais patekusios radioaktyviosios medžiagos). Vidinė apšvita (7.7.1 pav.) patiriama įkvėpus, nurijus radioaktyviųjų medžiagų arba joms užteršus žaizdas. Ji ypač pavojinga, nes radioaktyviosios medžiagos veikia žmogų visą laiką, kol būna kūne.
Kaip saugotis nuo išorinės apšvitos?
- Būti kuo toliau nuo apšvitos šaltinio. Žmogaus apšvita yra atvirkščiai proporcinga atstumo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio kvadratui, t. y. atsistojus du kartus toliau nuo šaltinio, apšvita sumažėja keturis kartus.
- Būti kuo trumpiau prie apšvitos šaltinio. Apšvita yra tiesiogiai proporcinga laikotarpiui, per kurį jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogų, t. y. kuo trumpiau žmogus būna prie šaltinio, tuo mažesnį poveikį patiria.
- Būti namuose, slėptis už priedangos, rūsyje, slėptuvėje. Jonizuojančiąją spinduliuotę sulaiko drabužiai, pastatų sienos, grunto sluoksnis ir kiti užtvarai.
Kaip išvengti vidinės apšvitos?
- Neįkvėpti radioaktyvių dulkių. Be reikalo neiti į lauką, prireikus išeiti, stengtis neįkvėpti radioaktyvių dulkių: užsidengti kvėpavimo takus vienkartine kauke, sulankstytu rankšluosčiu. Jei yra galimybė, lauke naudotis dujokauke ar respiratoriumi.
- Nepraryti radioaktyvių dulkių. Lauke nevalgyti, negerti, neliesti rankomis veido. Nevartoti vandens iš nesandariai uždengtų šulinių ir atvirų vandens telkinių.
- Vartoti tik tinkamai laikomus vandenį ir maisto produktus. Geriamąjį vandenį ir maisto produktus saugoti sandariai uždarytuose stikliniuose induose. Daržoves supilti į dėžes, išklotas popieriumi, polietileno plėvele, ir uždengti tankiu audeklu.
- Saugoti žaizdas, odos įbrėžimus, kad nepatektų dulkių. Žaizdas ir įbrėžimus sutvarstyti.
Bendros elgesio taisyklės, sužinojus apie radioaktyviąją taršą
- Nekelti panikos, elgtis ramiai, racionaliai.
- Eiti į sandarias patalpas ir likti ten, kol bus pranešta, ką reikia daryti.
- Sekti oficialią informaciją per radiją, televiziją, telefone.
- Tinkamai reaguoti į gautą informaciją.
- Vykdyti oficialių institucijų pareigūnų nurodymus.
Platesniam akiračiui
Černobylio atominės elektrinės katastrofa
1986 m. balandžio 26 d. dėl konstrukcinių defektų ir netinkamos eksploatacijos įvyko sprogimai šios Ukrainoje esančios atominės elektrinės ketvirtajame reaktoriuje, į atmosferą pateko apie 11 tonų radioaktyviųjų medžiagų, žuvo 31 žmogus (1 žuvo iš karto, kiti – per tris mėnesius). Radioaktyviosiomis medžiagomis užkrėsta apie 100 000 km2 Baltarùsijos, Ukrainos ir Rùsijos teritorijos. Šių medžiagų vėjas nunešė į daugelį Europos šalių, taip pat ir į Lietuvą. Iš labiausiai užterštų rajonų evakuota daugiau kaip 135 000 gyventojų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, avarijos padarinius likvidavo apie 800 000 žmonių (daugiau kaip 7 000 – iš Lietuvõs, iš jų apie 600 vėliau mirė nuo spindulinės ligos). Nuo spindulinės ligos, skirtingų šaltinių duomenimis, vėliau mirė nuo 8 000 iki 15 000 žmonių. Černobylio avarijos likviduotojams šalia Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo reaktoriaus pastatytas paminklas (7.7.2 pav.).
Nustatyta, kad dėl Černobylio atominės elektrinės katastrofos gretimose valstybėse padaugėjo skydliaukės vėžio, leukemijos, širdies, plaučių ligų, imuninės ir centrinės nervų sistemos sutrikimų, po katastrofos gimusių vaikų apsigimimų. Černobylio avarija laikoma pasauline branduoline katastrofa, trečia po Hirošimos ir Nagasakio.
Branduolinių ginklų bandymai lemia ilgalaikį šernų radioaktyvumą – 2023 m. įrodė Vienos technologijos universiteto mokslininkai (Áustrija).
Virinant vandenį, radioaktyvioji jo tarša nesumažėja!
Klausimai ir užduotys
- Kodėl radiacinę taršą galime laikyti klastinga?
- Apibendrintai savais žodžiais pasakykite, kokie yra vidinės ir kokie – išorinės apšvitos šaltiniai.
- Ar išorinės apšvitos šaltinis gali virsti vidinės apšvitos šaltiniu? Jei gali, tai kada?
- Kaip elgtis, išgirdus apie radiacinės taršos pavojų, būnant savo namų kieme?
- Nuo radiacinės taršos geriausiai saugo laikas ir atstumas. Paaiškinkite šį teiginį.
- Ar elgsimės teisingai, jei, išgirdę apie radiacinės taršos pavojų ir grįžę namo, uždarysime langus, orlaides, išjungsime vėdinimo sistemą, kondicionierių, uždarysime židinio ar krosnelės sklendę, įsijungsime radijo imtuvą ir seksime pranešimus telefone? Paaiškinkite.
- Kaip turėtume elgtis, įvykus branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje? Raskite informacijos Radiacinės saugos centro interneto svetainėje www.rsc.lrv.lt ar kituose oficialiuose šaltiniuose ir per pamoką pasidalykite ja su bendraklasiais.
- Parenkite pranešimą tema „Branduolinės avarijos Černobylio atominėje elektrinėje likviduotojai“ ir pristatykite jį per pamoką.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"