Tema 4.3 (Istorija 6)

Ką apie mus sako Kaziuko mugė ir rūpintojėlis?

Šioje temoje MES

  • Nustatysime Kaziuko mugės tradicijas ir sąsajas su šv. Kazimieru.
  • Aptarsime šv. Kazimiero reikšmę Lietuvai.
  • Apibūdinsime rūpintojėlio simbolį ir jo reikšmę.

Kaziuko mugė: meduolių ir medinių šaukštų?

Kiekvienais metais kovo pradžioje Vilniuje nuvilnija didžiausia Lietuvoje Kaziuko mugė. Sostinės senamiesčio gatvėse prekiauja šimtai prekybininkų, perka, pramogauja ar šiaip žioplinėja tūkstančiai lankytojų (10.1, 10.2 pav.).

10.1 pav. Kaziuko mugė prieš šimtą metų
10.2 pav. Kaziuko mugė dabar

Mugėje galima įsigyti įvairiausių daiktų, paragauti skirtingų patiekalų, skanumynų – ypač skanių riestainių bei meduolių, kepamų Vilniuje ir aplink jį (10.3, 10.4 pav.). Vėliau ši mugė persikelia ir į kitus Lietuvõs miestus, vyksta ir mokyklose: čia vaikai prekiauja savo pagamintais dirbiniais, skanėstais. Kaziuko mugės ištakos siekia XVII a., taigi tai viena seniausių Lietuvos tradicijų.

10.3 pav. Garsusis Kaziuko mugės meduolis, saugomas muziejuje nuo 1961 metų. Įdomu, kaip muziejininkams pavyko jį išsaugoti?
10.4 pav. Onos Riomerienės paveikslas (nutapytas 1930 m.) vaizduoja meduolių pardavėjas Kaziuko mugėje.

Kodėl ši mugė taip vadinama ir kodėl rengiama kovo mėnesio pradžioje? Ieškant atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti sąsajų su šventuoju Kazimieru – su tikru asmeniu, kuris gyveno XV amžiuje. Besidomėdami jo istorija, galime daug sužinoti ne tik apie riestainius, bet ir apie krikščionybės raidą Lietuvoje.

Klausimai ir užduotys

  1. Kada tradiciškai vyksta Kaziuko mugė?
  2. Nurodykite ne mažiau kaip du tradicinius Kaziuko mugės pirkinius.
  3. Kaip manote, kodėl šiais laikais Kaziuko mugė vyksta ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos vietose?

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite, kiek prekybininkų prekiavo paskutinėje Kaziuko mugėje Vilniuje, kokio ilgio ruožą užėmė jų prekystaliai.

Šventasis Kazimieras

Prie Kazimiero vardo žodis šventasis rašomas neatsitiktinai. Krikščionybėje šventaisiais tampa tik uolūs tikintieji. Dažniausiai jie išsiskirdavo pamaldumu, atsidavimu žmonėms, net stebuklais. Šventaisiais taip pat laikomi asmenys, kurie dėl tikėjimo daug kentėjo ir galėjo būti net nukankinti (prisiminkite pirmųjų krikščionių persekiojimus, pavyzdžiui, šv. Brunoną). Šventojo titulas suteikiamas tik po ilgų svarstymų ir pretendento gyvenimo analizės, ir tai gali užtrukti ne vieną šimtą metų. Kuo gi nusipelnė XV a. gyvenęs mūsų herojus Kazimieras, kad tapo šventuoju?

Kazimieras buvo LDK ir Lénkijos valdovo Kazimiero Jogailaičio sūnus ir net galėjo pretenduoti į valstybės valdovo titulą (10.5 pav.). Tačiau jis daugiau laiko skyrė maldai, buvo išsilavinęs, taip pat garsėjo gailestingumu, šelpė vargšus ir ligonius. Kazimieras, būdamas jaunas, sunkiai susirgo ir mirė sulaukęs vos 25 metų. Karalaitis buvo palaidotas katedroje Vilniuje (10.6 pav.).

10.5 pav. Šventasis Kazimieras XVII a. paveiksle. Jis dažnai vaizduojamas su lelija ir kryžiumi – tyrumo ir tikėjimo simboliais.
10.6 pav. Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje. Čia šv. Kazimieras ir palaidotas.
10.7 pav. Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje pastatyta XVII a. pradžioje šio šventojo garbei.
10.8 pav. Šv. Kazimiero eisena šiandienėje mugėje

Netrukus po mirties Kazimiero palaidojimo vieta ėmė traukti maldininkus, žmonėms jis asocijavosi su skaistumu, neturtu, nuolankumu; Kazimieras imtas sieti su įvairiais stebuklais. Galiausiai, praėjus daugiau nei 100 metų, popiežius paskelbė Kazimierą šventuoju. Todėl nuo XVII a. kovo 4-oji yra oficiali šio šventojo pagerbimo šventė, tą dieną visi Kazimierai, Kazimieros, Kaziai ir Kazės švenčia vardadienį, o Vilniuje mėnesio pradžioje vyksta garsioji Kaziuko mugė. XVII a. šio šventojo garbei Vilniuje pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia (10.7 pav.). Būtent su šv. Kazimieru, Lietuvos globėju, ir jo pagerbimu yra susijusi Kaziuko mugės atsiradimo istorija (10.8 pav.).

Klausimai ir užduotys

  1. Už kokius nuopelnus įprastai suteikiamas šventojo vardas?
  2. Kodėl šv. Kazimieras buvo paskelbtas šventuoju?
  3. Kokie giminystės ryšiai sieja šv. Kazimierą su LDK ir Lenkijos valdovais?

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite Kaziuko mugės Vilniuje tradicijomis. Nustatykite, kurios iš jų sieja šiuolaikinę mugę su pirmosiomis mugėmis, vykusiomis XVII amžiuje.

Rūpintojėlis

Vienas seniausių ir įdomiausių krikščionių simbolių Lietuvos kultūroje yra rūpintojėlis. Taip vadinamas sėdinčio, susimąsčiusio, liūdno, ranka galvą su erškėčių vainiku pasirėmusio Jėzaus Kristaus atvaizdas. Tokį atvaizdą galime matyti dažniausiai medinėse skulptūrose, tapybos darbuose. Rūpintojėlis dažnai aprašomas poezijoje, o kai kas jį laiko išskirtinai gražiu ir ypatingu lietuvišku simboliu. 1937 m. Lietuvà, tarptautinėje parodoje prisistatydama kitoms šalims, eksponavo ne ką kitą, o didžiulį rūpintojėlį (10.9 pav.).

10.9 pav. Rūpintojėlis 1937 m. pasaulinėje parodoje Parỹžiuje atstovauja Lietuvai.
10.10 pav. Dievdirbys Antanas Deveikis prie savo kūrinių, 1927 m.

Dažną lietuvį su rūpintojėliu sieja glaudus ryšys – tai tiesiog savas simbolis šalia Vyčio, Gediminaičių stulpų ar trispalvės. Mūsų šalies pakelėse, kapinėse, bažnyčiose ir, žinoma, muziejuose galima pamatyti šimtus rūpintojėlių. Labiausiai rūpintojėliai buvo paplitę Žemaitijoje, čia dirbo ir daugiausia dievdirbių – amatininkų, kuriančių susimąsčiusį Jėzų Kristų (10.10 pav.).

Susipažindami su šio simbolio istorija, galime pamatyti ir krikščionybės raidą visoje Euròpoje. XV a. susimąsčiusio Jėzaus Kristaus atvaizdas pirmiausia paplito vokiškose žemėse. Jis simbolizavo didžiulį nuovargį, išsekimą, liūdesį, vienatvę ir visas kančias, kurias patyrė Jėzus Kristus. Vėliau toks Jėzaus Kristaus vaizdavimo būdas ėmė plisti po aplinkines Euròpos žemes: Lénkiją ir Čèkiją, Olándiją, Prancūziją ir net Ispãniją. Ispanai šį vaizdavimo būdą išplatino Pietų Amèrikoje. Tai tapo savotiška mada – dažniausiai susimąsčiusio Jėzaus Kristaus skulptūromis puoštos bažnyčios.

XVII–XVIII a. rūpintojėliai masiškai paplito ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jų radosi koplytstulpiuose, koplytėlėse ir gyvenamųjų namų interjeruose visoje Lietuvoje, daugiausia Žemaitijoje. Rūpintojėlius ėmė kurti ne tik talentingi meistrai, bet ir paprasti žmonės. XX a. rūpintojėlis tapo neatsiejamu ne tik religiniu, bet ir tautiniu Lietuvos simboliu (10.11, 10.12 pav.). Lietuvos gyventojai ėmė tapatintis su šiuo simboliu kaip su savotišku šalies ambasadoriumi, ženklu. Ir iš tiesų, šiandien tikriausiai nėra tokios šalies pasaulyje, kurioje įvairiose vietose būtų tiek daug rūpintojėlių.

10.11 pav. Lietuviškas rūpintojėlis
10.12 pav. Lietuviškas rūpintojėlis

Ką simbolizuoja rūpintojėlis (A šaltinis)? Akivaizdu, kad jis atspindi Jėzaus Kristaus kančią ir įprasmina kasdienį žmonių pamaldumą. Taigi krikščionybę simbolizuoja ne tik kryžiai, bažnyčios, vienuolynai ir koplyčios, bet ir rūpintojėlis, netgi Kaziuko mugė. Tai rodo, kad krikščionybė yra įsišaknijusi mūsų visuomenėje, jos istorijoje.

A šaltinis. Apie rūpintojėlį ir Vytį

Rūpintojėlis – lietuvio dvasios žmoniškumo simbolis, Vytis – lietuvio dvasios didvyriškumo simbolis. Pirmuoju kalba lietuvio žmoniška širdis, antruoju – lietuvio ryžtinga valia. Rūpintojėliu lietuvis išreiškia savo skausmą, kad tiek maža širdies pasaulyje, Vyčiu – savo ryžtingą viltį ir tikėjimą žmogumi. Ir kaip šiedu simboliai vienas antrą papildo? Nebūtų vieno, kaip prarastų savo tikrąją prasmę ir antrasis! Nebūtų Vyčio, tasai pats rūpintojėlis atrodytų toks užguitas – tiktai vergiškos dvasios išraiška, tik vergo beviltiško skausmo skundas. Nebūtų rūpintojėlio, tasai pats Vytis atrodytų toks brutalus – tiktai barbariškos dvasios kalba, tik plikos jėgos kulto ženklas. Kaip vienas antrą sužmogina! Vytis suteikia rūpintojėlio bruožams žmoniškos kančios – kovos kančios, o ne tik pasyvaus vergiško skausmo prasmę. O rūpintojėlis savo ruožtu Vyčio bruožus nušviečia žmoniška šiluma, iš pliko ginklo valdytojo padaro jį tiesos ir laisvės riteriu – žmoniškumo riteriu. Abiem kalba lietuvio dvasia – ir Rūpintojėliu, ir Vyčiu. Abu jie drauge – šventieji lietuvio dvasios ženklai.

Juozas Girnis, „Lietuviškojo charakterio problema“, Metai, 1991, Nr. 12.

Klausimai ir užduotys

  1. Su kuriuo lietuviškumo simboliu lyginamas rūpintojėlis?
  2. Kokiais žodžiais šaltinio autorius apibūdina rūpintojėlį?
  3. Paaiškinkite, kodėl šaltinio autorius teigia, kad rūpintojėlis negalėtų egzistuoti be kito lietuviškumo simbolio. Ar pritariate tam? Argumentuokite.

Klausimai ir užduotys

  1. Ką simbolizuoja rūpintojėlis?
  2. Kaip įprastai vaizduojamas rūpintojėlis?
  3. Paaiškinkite, kas yra dievdirbys. Kuo jis svarbus mūsų kultūrai?

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kaip manote, kodėl Kaziuko mugė rengiama tokį ilgą laiką ir vis dar yra populiari?
  2. Apibūdinkite šv. Kazimiero reikšmę Lietuvai.
  3. Paaiškinkite, kodėl rūpintojėlis yra svarbi mūsų kultūros ir tikėjimo dalis.

TYRINĖKITE!

Pasitelkę interneto išteklius, nustatykite, kaip dar Lietuvoje, be Kaziuko mugės, yra įamžintas šv. Kazimiero atminimas.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Kaziuko mugė ir rūpintojėlis yra tiesiogiai susiję su tikėjimo dalykais ir Katalikų bažnyčia. Kaip manote, ar juos galime laikyti tik religiniais mūsų kultūros objektais? Argumentuokite.

Prašau palaukti