Jau prieš kelis tūkstančius metų žmonės pastebėjo, kad tarša, medžių kirtimas, dirvos erozija kenkia aplinkai. Bėgant laikui pradėta ieškoti būdų, kaip saugoti aplinką, nuo kurios visi priklausome. Taip atsirado aplinkos apsaugos poreikis.
Aplinkõs apsaugà – tai aplinkos ir žmonių sveikatos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius.
Aplinkos tarša
Aplinka (oras, vanduo, dirvožemis) teršiama įvairiomis medžiagomis. Vienos jų – natūralios kilmės atliekos, vadinamos organinėmis. Joms priklauso dumblas, maisto atliekos, žaliosios atliekos, žemės ūkio nuotekos, popieriaus atliekos (2.5.1 pav.).
Neorganinės atliekos nėra natūralios kilmės, jos pagamintos žmogaus, pavyzdžiui, plastikas (maišeliai, buteliai, vienkartiniai įrankiai, daiktai), stiklas (buteliai, stiklainiai, langai), aliuminis (skardinės), elektroninės atliekos (2.5.2 pav.).
Taršos priežastys
Aplinkos tarša gali būti natūralios kilmės arba susidariusi dėl žmonių ūkinės veiklos.
Natūraliai aplinką teršia išsiveržę ugnikalniai (dujos, pelenai), gamtos gaisrai, dykumų dulkės, augalų žiedadulkės, gyvūnų išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Daug didesnę žalą aplinkai daro žmogaus sukelta tarša. Viena iš pagrindinių priežasčių – neatsakingas ir gausus vartojimas. Gerėjant gyvenimui žmonės dažnai perka per daug ir net nesusimąsto apie daromą žalą. Greitoji mada – greitai pagaminami pigūs prastos kokybės drabužiai, parduotuvėse keičiami itin dažnai (2.5.3 pav.). Gaminant tokius drabužius ne tik išsiskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų (apie 10 proc. pasaulio anglies dioksido), bet ir susidaro daug atliekų (92 mln. tonų pasaulyje kasmet), teršiamas vanduo.
Išsivysčiusiose šalyse žmonės pripratę gyventi šildomuose namuose, visur keliauti automobiliais, naudoti daug elektros energijos. Elektros gamyba kelia didžiulę taršą, sekina natūralius žemės išteklius.
Maisto atliekos – kitas taršos šaltinis. Apskaičiuota, kad pasaulyje išmetama maždaug trečdalis viso maisto, nors daugiau nei 800 mln. žmonių alksta. Maisto atliekos susidaro neplanuojant pirkinių, perkant per daug maisto, jo tinkamai neapsaugant nuo gedimo (nešaldant).
Taršos mažinimo būdai
Siekiant sumažinti taršą ir tinkamai tvarkytis su atliekomis buvo sukurta atliekų tvarkymo hierarchijos piramidė.
Atliekų tvarkymo hierarchijos piramidė – tai priemonė, rodanti atliekų tvarkymo būdus nuo paties atsakingiausio ir palankiausio aplinkai iki paties žalingiausio (2.5.4 pav.).
Pagal atliekų tvarkymo hierarchijos piramidę pats geriausias atliekų tvarkymo būdas yra prevencija – prižiūrėti, kad nesusidarytų atliekų, arba mažinti susidarančių atliekų kiekį. Siūloma pirkti mažiau daiktų, nenaudoti vienkartinių plastikinių maišelių ir įrankių.
Antras pagal tinkamumą būdas yra pakartotinis atliekų naudojimas. Užuot išmetus daiktą, jį siūloma naudoti dar kartą arba atiduoti kitiems, pavyzdžiui, keistis perskaitytomis knygomis, nebereikalingais drabužiais ar žaislais, daiktus aukoti labdaros organizacijoms, taisyti nebeveikiančius prietaisus.
Jei visgi nepavyko išvengti atliekų ar pakartotinai panaudoti daiktų, trečiasis pagal atsakingumą atliekų tvarkymo būdas yra atliekų perdirbimas į naujas medžiagas. Šis būdas padeda mažinti taršą, gamtinių išteklių naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Pats žmogus perdirbti atliekų negali, tam reikia specialių įrenginių ir sąlygų (aukštos temperatūros), bet jis turėtų tinkamai išrūšiuoti atliekas, kad jos būtų perdirbtos. Maisto medžiagų kompostavimas taip pat yra atliekų perdirbimas.
Atliekų rūšiãvimas – susidarančių atliekų suskirstymas pagal kategorijas ir paruošimas perdirbti.
Kiekvienoje šalyje ar net mieste egzistuoja skirtingos atliekų kategorijos, atsižvelgiant į tos vietos atliekų tvarkymo taisykles. Atliekas svarbu rūšiuoti, nes skirtingos jų kategorijos tvarkomos skirtingomis sąlygomis. Lietuvõs atliekų kategorijos apima: maisto atliekas, stiklą, popierių, plastiką, metalą. Atskirai surenkamos ir elektroninės, didelių matmenų atliekos, baldai (2.5.5 pav.).
Produktų pakuotės specialiai ženklinamos, kad atliekas būtų galima atpažinti ir tinkamai rūšiuoti. Taip pat ženklinimas gali padėti apsispręsti, kokį produktą pirkti, kuris produktas mažiau kenkia aplinkai. Ženklai suteikia įvairios informacijos apie produkto pakuotę: iš ko ji pagaminta, ar ją galima perdirbti, ar gamintojas rūpinasi pakuotės perdirbimu.
Žaliasis taškas – vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų pakuočių ženklų, rodančių, kad pakuotės gamintojas jau sumokėjo už tos pakuotės perdirbimą (2.5.6 pav.).
Kai kurie pakuočių ženklai rodo, iš kokios medžiagos pagaminta pakuotė. Pavyzdžiui, 2.5.7 paveiksle pateiktas ženklinimas rodo, kad pakuotė pagaminta iš polietilentereftalato (PET). Taip žymimi vandens ar vaisvandenių buteliai. Skirtingoms medžiagoms priskirti atitinkami numeriai.
Jei atliekų nepavyksta sutvarkyti minėtais būdais, jos gali būti panaudotos energijai gauti. Tai daroma atliekas deginant specialiosiose atliekų deginimo gamyklose.
Tai įdomu!
Kai kurios pasaulio šalys apie pusę visų susidarančių atliekų sudegina, o gautą energiją naudoja šildytis, miestams apšviesti. Dãnijoje, Šveicãrijoje, Súomijoje sudeginama apie pusę visų atliekų, likusių perdirbus tinkamai išrūšiuotas atliekas. Lietuvojè sudeginama maždaug septintadalis susidariusių atliekų.
Prasčiausias atliekų tvarkymo būdas – atliekų išmetimas į sąvartyną. Sąvartynuose atliekos genda, išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir taip veikia klimatą. Dėl sąvartynų veiklos teršiamas oras, vanduo, dirvožemis, plinta užkrečiamosios ligos, gaisrai. Tinkamai tvarkant sąvartynus, šios pasekmės šiek tiek sumažinamos.
Klausimai ir užduotys
- Pateikite tris natūralios kilmės ir tris dėl žmonių ūkinės veiklos susidariusios aplinkos taršos būdus.
- Pasvarstykite, kokius daiktus dažniausiai perkate ir naudojate ir kaip galėtumėte išvengti atliekų savo gyvenime. Sugalvokite bent penkis būdus.
- Pateikite penkis pavyzdžius, kaip pakartotinai panaudojate atliekas. Kokios tai atliekos ir kaip jas dar kartą panaudojate?
- Namuose peržvelkite produktų pakuočių ženklinimą. Kiek skirtingų ženklinimų radote? Ką kiekvienas jų reiškia?
- Pasidomėkite ir paruoškite pranešimą apie sąvartynų žalą aplinkai ir kaip tos žalos būtų galima išvengti.
Ko išmokome?
- Aplinkos apsauga – tai aplinkos ir žmonių sveikatos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius.
- Greitoji mada yra greitai pagaminami, pigūs, prastos kokybės drabužiai, teršiantys aplinką.
- Atliekų tvarkymo hierarchijos piramidė – tai priemonė, rodanti atliekų tvarkymo būdus nuo paties atsakingiausio ir palankiausio aplinkai iki paties žalingiausio.
- Atliekų rūšiavimas – susidarančių atliekų suskirstymas į kategorijas ir paruošimas perdirbti.
- Pakuočių ženklinimas padeda atpažinti ir tinkamai rūšiuoti atliekas.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"