Skaityti įdomu

Rimantas Černiauskas

VAIDUOKLYNĖ

Visą dieną berniukas nerado sau vietos. Televizorius rodė senus animacinius filmukus, kompiuterio žaidimai greitai įkyrėjo, o knygoje, kurią jis atsivertė, Karlsonas buvo labai panašus į jo draugą baubuką…

Kur jis dingo? Kur pasislėpė? Gal sėdi tamsiame kampe ir šaiposi iš visų? Petriukas išvertė visą spintą, išropojo palovę, drebančia širdele įsliūkino net į rūsį po jų namu, bet draugo niekur nerado. O gal jo visai nebuvo? Gal jis tik prasimanė baubuką, panašų į ežį? Tai su kuo tada jis kalbėjo ir žaidė? Jei Karlsonas gyveno, gyvena ir jo baubukas. O iš kur jis atkeliavo? Kur slapstosi visi nykštukai, aitvarai, baubai ir vaiduokliai?

Vaikas paklausė tėčio, o šis sumišęs patraukė pečiais ir nuėjo ieškoti enciklopedijos. Tai tokia nepaprasta knyga, kurioje surašyta viskas apie visus. „Turėtų būti ir apie vaiduoklius, – kalbėjo tėtis, – arba apie šmėklas.“

– Tikriausiai yra šalis, kur gyvena vaiduokliai, – ėmė garsiai mąstyti berniukas.

– Kokia nors vaiduoklynė, – nusijuokė tėtis ir atsivertė enciklopediją.

Bet knygoje nieko nerado – tik apie vaiduoklinį vabalą, kuris gyvena tropikuose ir taip prisitaiko prie aplinkos, kad tampa nematomas. Ir apie šmėklas nebuvo parašyta nė vieno žodelio.