Apsilankymas pas fotografą

Pas fotografą

Perskaitykite eilėraštį ir aptarkite, kodėl žmonės fotografuojasi. Kaip šiandien keičiasi fotografavimo įpročiai?

Violeta Palčinskaitė

Linksmas linksmas fotografas
Lyg iš pasakos koks grafas
Stiklą blizgindamas trina,
Puošia nuotraukom vitriną.

Štai panelė. Ji suaugus.
Ji, keistai surišus plaukus,
Žiūri tiesiai į mane
Su vestuvine suknia.

O toliau – ūsuotas dėdė.
Du kariai – jo sūnūs – sėdi.
Dar toliau – tokia šeima:
Vaikas, tėtė ir mama.

Na, o ten kampe, jei matot,
Stoviu aš. Treji man metai.
Tad manau, kai baigsis gruodis,
Eisiu vėl fotografuotis.

Iš knygos „Vaikų kambarys“

Kaip apibūdinamas fotografas?
Kokiomis nuotraukomis puošiama vitrina?
Ar eilėraštyje kalbama apie šiuolaikinį, ar apie praeities fotografą ir jo nuotraukas? Pateikite įrodymų.
Kas pasakoja apie fotografą?
Kurios eilėraščio eilutės ir kaip rimuojasi?
Kodėl sakoma „baigsis gruodis, / Eisiu vėl fotografuotis“?

Papasakokite ir parašykite, ką matote nuotraukose. Vienaskaitos daiktavardžius rašykite į vieną skiltį, o daugiskaitos – į kitą.

Vns.	Dgs.
Berniuką, ...	Vaikus, ...

Ar pastebite, kad nosinės raidės rašomos tik vienaskaitos galininko galūnėse? Taigi daiktavardžio vienaskaitos galininko galūnėse rašome:

-ą -ią -ę -į -ų

Kai abejojate, rašyti -ę ar -ią, pasitikrinkite.

vns. G. -ę, nes vns. V. -ė,

pavyzdžiui:	panelę, nes panelė;
	dėdę, nes dėdė.

vns. G. -ią, nes vns. V. -ia, -ias,

pavyzdžiui:	skrynią, nes skrynia;
	kelią, nes kelias.

Kuri viršuje pateikta nuotrauka labiausiai įsiminė? Paaiškinkite, kodėl, pasidalykite kilusiomis mintimis.

Padiskutuokite, ką mums suteikia visuomenės įvairovė. Ko mes išmokstame, būdami skirtingi?