Kaip Lietuvoje nepaklysti tarp žodžių „ne“

Galvosūkis korėjietei:
​kaip Lietuvoje nepaklysti tarp žodžių „ne“?

Pirmieji metai Lietuvoje korėjietei Soyoung Bae ne tik atvėrė duris į visai naują pasaulį, bet ir padovanojo nemažai linksmų nesusipratimų. Ji iki šiol juokiasi prisiminusi, kaip stebindavo kolegas lietuvius, per pokalbius telefonu nuolat kartodama „ne“ – mat šis žodelis korėjiečiams turi priešingą prasmę.

– Kaip atsidūrei Lietuvoje?

– Dirbu turizmo agentūroje ir organizuoju keliones korėjiečiams. Prieš 7 metus bičiulis pasiūlė dirbti Lietuvoje. Tuomet buvau ką tik grįžusi į Korėją iš Afrikos, kur dirbau iki tol. Bičiulis vis kvietė, tad galiausiai atsidūriau Vilniuje. Esu čia trejus metus ir dabar galiu pasakyti, kad tai buvo geras sprendimas, – man Lietuva labai patinka!

– Kuo Lietuva labiausiai skiriasi nuo šalių, kuriose gyvenai?

– Žmonėmis… Lietuvoje jie kur kas draugiškesni, kartais net per daug (gerąja prasme). Ir kalbomis: lietuvių, rusų, lenkų...

– Ko išmokai iš lietuvių?

– Galimybių.

– Mėgstamiausia vieta Lietuvoje.

– Trakai. Daugybė ežerų ir miškų suteikia gaivumo bei ramybės pojūtį. Ypač mėgstu vaikščioti užšalusiu ežeru vidury žiemos. Tai ir jaudina, ir baugina vienu metu! Jaučiuosi lyg grįžusi į vaikystę.

– Linksmiausias (arba keisčiausias) nutikimas Lietuvoje.

– „Ne“… Lietuviškai – tai neiginys, o korėjiečiams reiškia „taip“. Kartą, pirmaisiais gyvenimo Vilniuje metais, telefonu korėjietiškai kalbėjau su klientu. Dabar jau nebepamenu, kiek sykių ištariau „ne“. Tai buvo gana ilgas pokalbis. Vos jį užbaigiau, kolegos pasidomėjo: „Soyoung, kodėl tu tiek kartų pasakei „ne“? Ar tai korėjiečiams įprasta, ar jie tiek daug ko nors prašė?“ Dabar kolegos žino korėjietiškąją „ne“ reikšmę ir, kai jų ko nors paklausiu, atsako „ne“.