Tema 5.19 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Vytuko Lietuva

  • Šiais laikais nemažai šeimų iš Lietuvos gyvena užsienyje. Su tėvais išvyksta ir vaikai. Ar lengva prisitaikyti prie naujos aplinkos? Ar lengva susirasti draugų? Paskaitykime pasakojimą apie Vytuką, kuris su šeima persikėlė gyventi į kitą šalį.

Liudvikas Jakimavičius

Vytuko Lietuva

Pirmoji dalis

Vytukas beveik neprisimena, kada su tėveliu ir mama atskrido į Keivą. Tada jam buvo gal treji, o gal ketveri. Atmintyje labai ryškiai įsirėžė tik tas pirmasis skrydis lėktuvu iš Vilniaus. Buvo giedra. Sėdėdamas prie lėktuvo iliuminatoriaus Vytukas stebėjo, kaip apačioje siaurėja keliai, upės, mažėja mėlynos dėmės – tvenkiniai ir ežerėliai, o vėlėliau jau ilgai apačioje buvo matyti tik didelė pilkšva mėlynė su laiveliais, paliekančiais baltas linijas.

Keivas tuomet irgi buvo visai kitoks. Vieta, kur dabar Vytukas su tėvais gyvena, yra gana toli nuo jų pirmųjų namų – pačiame miestelio centre. Keliaudamas į mokyklą ir grįždamas namo jis vos ne kasdien praeina tą dviaukštį, aptriušusį raudonų plytų namą su mansarda. Šeima du kartus kraustėsi iš vienos vietos į kitą, kol pagaliau apsigyveno naujame septynaukščiame name, visai ant Forelės upės kranto.

Anuomet Vytukui atrodė, kad upė labai toli nuo namų. Jis gerai prisimena, kaip savaitgaliais tėvelis su mama pasiimdavo porą lovatiesių, į kuprines prisikraudavo maisto, tėtis dar pasičiupdavo meškerę ir po pusryčių visi trys patraukdavo iškylauti prie upės visai dienai. Upės vanduo tuomet buvo švarus, skaidrių skaidriausias. Tėvelis nušlepsėdavo paupiu su meškere, o Vytukas su mama žaisdavo su kamuoliu, sušilę įšokdavo į upę išsimaudyti, tiesa, tik labai trumpam, nes vanduo būdavo toks šaltas, kad gelte geldavo.

Jau įdienojus staiga iš už kokio nors pakrantės karklų krūmo, norėdamas juos pagąsdinti ar pralinksminti, iššokdavo žmogėnas, užsimaukšlinęs ant veido marškinius, kaži ką murmėdamas nesuprantama kalba. Paskui numesdavo į žolę laimikį – žuvį ar net kelias.

Mama juokdavosi: „Tėtis sugrįžo.“

„Upėtakiai, – paaiškindavo tėvelis. – Čia juos vadina forelėmis. Matyt, todėl ir upę pavadino Forele.“

Jau senokai į tas smagias iškylas prie upės jie nebeina. Miesto valdžia pataria upėje nesimaudyti, kol nebaigs įrengti vandens valymo įrenginių. Tėtis sako, kad po metų kitų turėtų sugrįžti ir upėtakiai.

Iš knygos „Vytuko Lietuva“
​Dailininkas Rimvydas Kepežinskas

Iliuminatorius – mažas, dažniausiai apvalus, sandarus storo stiklo laivo, lėktuvo, sraigtasparnio langas.

Mansarda – gyvenamoji patalpa po stataus stogo šlaitu, pastogėje.

  1. Kaip Vytukas prisimena skrydį iš Vilniaus oro uosto? Kokį vaizdą jis prisimena?
  2. Kaip manote, kodėl ši kelionė įsirėžė vaikui į atmintį?
  3. Kur Vytukas su tėvais gyveno iš pradžių ir kur persikėlė vėliau?
  4. Kaip iš pradžių šeima leisdavo savaitgalius?
  5. Ką reiškia žodis forelė? Kodėl tuo žodžiu pavadinta upė?
  6. Kodėl šeima jau senokai neberengia iškylų prie upės?

Užduotys

  • Suraskite tekste ir nurašykite 5 sudurtinius žodžius.
  1. . Sutartiniais ženklais pažymėkite jų reikšmines žodžių dalis.
  2. Pasirinkite 3 sudurtinius žodžius ir juos išlinksniuokite vienaskaita ir daugiskaita.

  • Aptarkite upėtakio fotografiją. Pamėginkite sukurti upėtakio aprašymą.

APRAŠYMAS

  1. Bendras įspūdis
  1. Detalės
  1. Įvertinimas

  1. Parašytame aprašyme skirtingomis spalvomis pabraukite daiktavardžius ir būdvardžius.
  2. Prisiminkite praeitos pamokos pasakojimą. Palyginkite ir aptarkite, kodėl pasakojime daug veiksmažodžių, o aprašyme – būdvardžių.

Tušti gandralizdžiai laukia grįžtančių šeimininkų.

Vns.

Dgs.

V. 

V. 

K. 

K. 

N. 

N. 

G. 

G. 

Įn. 

Įn. 

Vt. 

Vt. 

Š. !

Š. !

Prašau palaukti