Tema 8.8 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Pasaka apie Žiežirbinės raganą

  • Jau esame aptarę, ką žmonės nuo seniausių laikų manė apie slibinus, drakonus ir žalčius. Pasakojama, kad tankiose giriose, neišbrendamuose raistuose gyveno dar viena pabaisa – piktoji ragana žiežula. Paskaitykime rašytojo Antano Vaičiulaičio sukurtą pasaką, kurioje piemenukas Baltrukas išsiruošė aplankyti raganos ir jos podukros.

Antanas Vaičiulaitis

Pasaka apie Žiežirbinės raganą

Pirmoji dalis

Seniai, dar anais laikais, kai mūsų seneliai metė pieninius dantis, o gal ir dar anksčiau, Žiežirbinėje, tarp raistų ir gyvatynų, gyveno ragana.

Ji buvo jau paskutinė visoj apygardoj, bet tokia žiežula, kad žmonės ilgais žiemos vakarais nieko daugiau neveikė, tik rūkė pypkes ir šnekėjo apie jos piktus darbus.

Vienam ant gyvulių ji užleidusi marą, kitam krauju pavertusi karvių pieną, o Smonkaus tetulei užkalbėjo tokią sausgėlą, kad vargšelė kankinosi kaip grąžtu gręžiama.

Žmonės dar pasakojo, kad ragana turėjusi podukrą Elenutę, kuri buvusi daili ir švelni, tik labai skriaudžiama.

Visų šių kalbų klausėsi ir piemenukas Baltrukas. Jisai vis daugiau ir daugiau galvojo apie raganos mergaitę, norėdamas ją pamatyti.

Vieną dieną Baltrukas ėmė ir išėjo Elenutės pasižiūrėti, nebijodamas nei vilkų giriose, nei pelėdų liepose, nei pačios raganos. Su piemenuku bėgo ir voverėlė, kurią jisai buvo prisipratinęs.

Jis ėjo ir ėjo, kol tarp kemsynų išvydo raganos trobelę. Namelis buvo sukiužęs, stogas samanotas ir beveik siekė žemę.

Prie mieto pririšta, ten dar mekeno liesa ožka, pušyje šalia pirkaitės čiauškėjo varnėnai.

Ragana ką tik buvo pakilusi iš savo migio. Ji nubudo surizgusi ir dabar ieškojo, ant ko išliejus tulžį. Čia ji pamatė Elenutę, kuri jau seniai verpė linus ir dainavo taip dailiai, kad net mėnulis buvo sustojęs dangaus pakraštyje pasigrožėti jos balseliu.

Ragana prišoko prie mergaitės, dunkstelėja lazda į molinę aslą ir šaukė:

– Ar nesiliausi rėkavus?! Tai nuo tavo kvarksėjimo man galvą skelte skelia!

Ji atplėšė podukrą nuo verpstės ir puolė jos mušti. Tai regėdamas piemenukas neištvėrė ir pasakė:

– Be be be, tu ragana!

Ir jis nė patsai nepajuto, kaip ėmė ir iškorė liežuvį. Buvo tai labai negražu. Nei mama, nei klebonas, nei seniūnas, nei bobutė Pranciška nebuvo taip jo mokę. Tačiau Žiežirbinės žiežulai to užteko. Ji metė Elenutę ir kad suspigs, net kaminas pasviro į rytų šalį nuo jos klykimo.

– Kas čia sakė be be be? – šaukė jinai ir dairėsi į visas puses.

Baltrukas su voverėle buvo užlindę už erškėčių krūmo, ir jinai jų nepastebėjo.

Ir taip atsitiko, kad lyg tyčia tuo laiku ėmė ir subliuvo ožka.

Senė šoko prie gyvulėlio ir trenkė savo kuoku jam per šonkaulius.

– Še tau, še tau, – daužė ji, riaumodama ir apsiputojusi iš įtūžimo.

Ožkelė straksėjo, mekeno ir kratė barzdą, bet niekaip negalėjo nutraukti virvės ir pabėgti. Gal ją būtų ir užpampinę, jeigu ne piemenukas. Žiūrėdamas, kaip ragana skėtrioja ir tūpčioja, jis neiškentė ir sukikeno už erškėčių – taip jam buvo juokinga.

Iš knygos „Pasakos“

  1. Apie kokius laikus pasakojama šioje pasakoje?
  2. Kokius piktus darbus dirbo ragana? Kaip ji vadinama?
  3. Kas buvo Elenutė? Kaip ji gyveno pas raganą?
  4. Kur ir kodėl išsiruošė Baltrukas?
  5. Papasakokite, kaip atrodė raganos namelis ir kas jame vyko, kai atėjo Baltrukas.
  6. Kodėl ragana ėmė mušti ožką?
  7. Kaip manote, kodėl Baltrukas erzino raganą? Kaip jis vertino raganos poelgius? Kas tai rodo?
  8. Savais žodžiais paaiškinkite, kaip supratote šiuos vaizdingus posakius: „kai mūsų seneliai metė pieninius dantis“, „kankinosi kaip grąžtu gręžiama“, „man galvą skelte skelia“. Raskite daugiau tokių pasakymų ir juos aptarkite.

Užduotys

  • Šiemet skaitėte daug įvairių tekstų. Vienuose jų pasakojami įvykiai, kituose aprašomi daiktai ar reiškiniai, dar kituose aiškinama, išsakoma nuomonė, argumentai. Pavyzdžiui, pasakos, sakmės, legendos yra išgalvoti pasakojimai.

Pasakojimas – tai tekstas, kuriame nuosekliai pasakojami tikroviški arba išgalvoti įvykiai. Pasakojimo pagrindą sudaro įvykis.

Pasakoti reikia aiškiai ir įvykį atskleisti nuosekliai. Kitaip klausytojas nesupras, ką norime pasakyti. Pasakojime gali būti aprašymo elementų.

  1. Prisiminkite jau skaitytus tekstus ir pateikite pasakojimo pavyzdžių.
  2. Suraskite ir perskaitykite „Pasakoje apie Žiežirbinės raganą“ įterptą namelio aprašymą.
  3. Dailiai nurašykite namelio aprašymą. Pabraukite veiksnius ir tarinius.

Ožkelė straksėjo, mekeno ir kratė barzdą, bet niekaip negalėjo nutraukti virvės ir pabėgti. Gal ją būtų ir užpampinę, jeigu ne piemenukas. Žiūrėdamas, kaip ragana skėtrioja ir tūpčioja, jis neiškentė ir sukikeno už erškėčių – taip jam buvo juokinga.

Prašau palaukti