Kažkas sumirguliavo raudonai

Valdemaras Bonzelsas

...................................

Tolumoje saulės spinduliuose kažkas raudonai sumirguliavo. Maja išvydo žvilgesį ir švytėjimą ir ėmė nekantrauti. Ji pajuto ir alkį. Taigi narsiai išlėkė džiugiai dūgzdama iš savo slėptuvės į mirguliuojantį orą ir šiltus saulės spindulius. Palengvėle pasuko prie raudonai švytinčios gėlės, kuri, regis, jai mojo, o kai prisiartino, padvelkė taip saldžiai, kad Maja vos neapsvaigo, bet vargais negalais pasiekė didelį raudoną žiedą. Nutūpė ant išorinio išlenkto gėlės žiedlapio ir įsikibo į jį. Ir čia žiedlapiui švelniai sujudėjus prie Majos atriedėjo kibirkščiuojantis sidabrinis rutulys, beveik tokio didumo kaip pati bitutė, perregimas ir mirguliuojantis visomis vaivorykštės spalvomis. Maja siaubingai persigando, nors šio vėsaus sidabrinio rutulio grožis ją ir žavėjo. Perregimas rutulys nusirito pro šalį, persivertė per žiedlapio kraštą, šoktelėjo į saulės šviesą ir nukrito žolėn.

Maja nusigandusi tyliai aiktelėjo pamačiusi, kad gražusis rutulys subyrėjo į mažus perliukus. Bet jie, dabar tokie gyvi ir gaivūs, mirguliavo žolėje, virpančiais lašeliais virveno stiebeliais ir žėrėjo, blizgėjo lyg deimantai žibintų šviesoje. Maja suprato, kad tai buvo didelis vandens lašas, susikaupęs gėlės taurelėje drėgną naktį.

Kai vėl atsisuko į taurelę, išvydo viduje tupintį vabalą rudais antsparniais ir juodu krūtinės šarvu. Buvo kiek mažesnis už ją, ramiai įsitaisė savo vietoje ir rimtai žvelgė į bitutę, bet gana draugiškai.

Maja mandagiai pasisveikino.

– Ar tas rutulys buvo jūsų? – paklausė ji. Kadangi vabalas tylėjo, pridūrė: – Man labai gaila, kad jį numečiau.

– Turite galvoje rasos lašą? – paklausė vabalas ir kiek sutrikęs šyptelėjo. – Dėl to visai nereikia rūpintis. Aš jau atsigėręs, o mano žmona niekuomet vandens negeria, nes jos inkstai nesveiki. O ko jums čia reikia?

– Kokia ši puiki gėlė? – neatsakiusi į vabalo klausimą pasiteiravo Maja. – Gal būtumėte toks malonus ir man paaiškintumėte, kaip ji vadinasi? Maja prisiminė Kasandros patarimus ir stengėsi būti kuo mandagesnė.