Pasaka apie Žiežirbinės raganą
- Trečioje Antano Vaičiulaičio pasakos ištraukoje sužinosime, kuo baigėsi raganos bandymai pagauti Baltruką ir jo bičiulę voverėlę.
Antanas Vaičiulaitis
Pasaka apie Žiežirbinės raganą
Trečioji dalis
Neilgai laukus juodu atsidūrė prie anos kumpos liepos ir kabinosi nuo šakos ant šakos – vis aukščiau ir aukščiau, kol pateko pačion viršūnėn, kuri iš senatvės buvo jau nudžiūvusi, ir tik vieni stagarai ten styrojo.
Apačioj sustojo ragana, užvertė galvą ir nusikvatojo:
– Che che che! Man dabar telieka atlipti pas jus ir susimesti į sterblę kaip kokius paršiukus.
Ji žiūrėjo aukštyn, ir jos akys žioravo nei kokio triušio. Paskui ji pradėjo vikriai sliuogti kamienu ir įsitvėrė į šakas. Ji straksėjo taip greitai, kad nė zylė ar žvirblis nebūtų jos aplenkę. Taip karstydamosi, ji krizeno ir buvo tokia patenkinta, kad jai net lūpa nukaro ligi krūtinės.
– Voverėle, mudu žuvę! – sukuždėjo berniukas.
– Nebijok, – ramino jį žvėrelis.
– Ragana tave čiumpa už uodegos, – riktelėja Baltrukas.
Bet voverėlė striuoktelėjo ant plonesnės šakos.
– Bėgi nebėgi, o vis tiek neištrūksi, – krykštė ragana.
Tai tardama, žiežula susyk persisvėrė per šaką ir griebė voverę.
Ir regėkite, kas atsitiko: šaka buvo patrešusi, neatlaikė ir triokštelėjo. Tik sukyburiavo senei kojos ore, kūlvartais susisuko ji žemyn ir būtų žlegtelėjusi ten, į upę. Bet jos padurkai užsikabino už vieno padžiūvusio stuobrio, ir taip liko ragana karoti, klykdama ir skėtriodama rankomis, net pelėdos išlindo pačiame vidudienyje iš drevių pasižiūrėti, kas čia darosi.
Pamatęs, kas ištiko, Baltrukas kuo greičiausiai išbruzdėjo iš liepos ir pabėgo namo. Paskui jį šokavo ir voverėlė.
O ragana taip ir liko ten, kadaruodama dieną ir naktį, kol ją užėjo čigonai ir leisgyvę nukabino nuo šakos. Bet jai buvo taip nesmagu, kad ji visai pasitraukė į girias, ir nuo tada jos daugiau niekas negirdėjo ir neregėjo.
Piemenukas Baltrukas ilgainiui išaugo į dailų vyrą ir, vieną dieną sėdęs ant širmo žirgo, nujojo pas Elenutę ir parsivedė ją sau už pačią. Jie buvo tokie laimingi, kad antros tokios poros nors užsimušk niekur nebūtum radęs.
Tą jų laimę jautė ir voverėlė: ji ėmė tukti, ir jos kailiukas taip žvilgėjo, kad kitos voverės jai net pavydėjo.
Iš knygos „Pasakos“Padurkai – sijono apačia.
- Kaip atrodė liepos viršūnė?
- Kaip ragana lipo į medį? Kodėl ji buvo tokia patenkinta?
- Kas atsitiko raganai, kai ji gaudė voverę?
- Kuo pasaka baigėsi visiems jos veikėjams?
- Kaip apibūdintumėte Baltruko elgesį šiame pasakojime?
- Išrinkite šioje pasakos dalyje rašytojo pavartotus vaizdingus pasakymus ir paaiškinkite juos savais žodžiais.
Užduotys
- A. Vaičiulaičio pasakoje „Pasaka apie Žiežirbinės raganą“ paminėti trys augalai.
linas | erškėtrožė | liepa |
Pirmoje pasakos dalyje Elenutė verpė linus.
Antroje dalyje Žiežirbinės ragana įstrigo erškėtrožių krūme. Trys erškėtrožių spygliai susmigo jai į nosį.
Trečioje pasakos dalyje Baltrukas ir voverėlė slėpėsi nuo raganos liepoje.
- Sužinokite daugiau apie šiuos augalus. Pasiskirstykite į tris grupes ir paruoškite šių augalų pristatymus. Informacijos ieškokite enciklopedijose, internete, žinynuose, paprašykite pagalbos namiškių.
- Pristatykite savo ir namiškių surinktą informaciją klasės draugams.
- Surenkite pristatymų parodą.
- Juodu atsidūrė prie anos kumpos liepos ir kabinosi nuo šakos ant šakos.
- Apačioj sustojo ragana, užvertė galvą ir nusikvatojo.
- Ji žiūrėjo aukštyn, ir jos akys žioravo nei kokio triušio.
- Ji krizeno patenkinta, kad jai net lūpa nukaro ligi krūtinės.
- Ji pradėjo vikriai sliuogti kamienu ir įsitvėrė į šakas.
- Šaka buvo patrešusi, neatlaikė ir triokštelėjo.
Kokios tai vienarūšės sakinio dalys?