Apie godumo vaisius
- Apie ką skatina pagalvoti pasakos pavadinimas?
Lietuvių liaudies pasaka
Apie godumo vaisius
Pirmoji dalis
Buvo du broliai, tokie turtingi, kad jiedu net savo turtų skaičiaus nežinojo. Jiedu sako vienas kitam:
– Ko čia mudu abudu kartu gyvensime...
Sako jaunesnysis vyresniam broliui:
– Tu vesk moterį ir gyvenk čia laimingai, o man išmokėk mano turtų dalį ir aš išeisiu gyventi į kitą vietą.
Kaip tarė, taip ir padarė. Vyresnysis brolis, vedęs moterį, jaunesniam daug aukso išmokėjo. Šis už tuos pinigus nusipirko daug visokių prekių, prikrovė keturiasdešimt vežimų ir, išvažiavęs į kitus kraštus, tas prekes pardavė ir pelnė daug pinigų.
Grįždamas atgal, sutiko tokį senuką, šis jo ir klausia:
– Vaikeli, kur važinėjai su tiek daug vežimų?
Pirklys jam atsakė:
– Buvau tokioj tai šalyje su prekėmis, viską išpardaviau ir grįžau atgal.
– Ar gerą pelną gavai, vaikeli?
– Tikrai gerą.
Tada senukas ir sako:
– Atiduok tu man dvidešimt vežimų, o aš už juos duosiu tau sidabro, aukso ir deimantų. Ar sutinki?
Pirklys atsakė:
– Sutikčiau, jeigu tu iš tikrųjų turėtum tiek gėrybių, kaip sakai.
– Na, tai važiuok paskui mane.
Tas senukas ėjo, o jis važiavo. Senukas atsivedė jį į tokį dvarą ir ten parodė jam visokių gėrybių.
– Na, dabar, – sako, – imk visko, kiek tik nori.
Tas prisikrovė, kiek tik į vežimus tilpo, ir važiuoja. Išvažiuodamas iš dvaro jis pastebėjo, kaip tas senis patepė sau akį iš tokios tabokinės. Šiek tiek pavažiavęs jis galvoja sau: „Kam tokiam senam žmogui aš tiek vežimų palikau? Grįšiu pas jį, gal jis man juos atiduos.“
Iš knygos „Išminties pasakos“vedęs
keturiasdešimt
grįžau
- Kas šios pasakos veikėjai?
- Kaip jie gyveno?
- Kaip sekėsi jaunesniam broliui?
- Dėl ko susitarė jaunesnis brolis ir senukas?
- Apie ką pradėjo galvoti jaunesnis brolis po susitikimo su senuku? Kaip jis pasielgė?
Veiksmažodžiai
- Pasakoje yra įvairių laikų veiksmažodžių.
Prisiminkite!
- Veiksmažodžiai kaitomi laikais ir skaičiais. Yra esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis laikas.
- Veiksmažodžiai asmenuojami – derinami prie žodžių aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos.
- Raskite ir nurašykite jų pavyzdžių.
Esamojo laiko: sako,
Būtojo kartinio laiko: buvo,
Būtojo dažninio laiko:
Būsimojo laiko: gyvensime,
- Kurio laiko veiksmažodžių neradote?
3. Pabrauktus veiksmažodžius pakeiskite taip, kad jie reikštų būtąjį dažninį laiką.
Už tuos pinigus brolis (nusipirko) prekių, jas (pardavė) ir (pelnė) daug pinigų. Jis (norėjo) vis daugiau turtų.
- Į kokius klausimus atsako šių sakinių veiksmažodžiai?
Brolis kviečia () brolį į svečius. Aš išpardaviau () visas prekes. Ko tu prašei () senuką? Ar matei () jį? Tu vesi () moterį ir gyvensi () čia laimingai.