Pelėno palikimas
- Perskaitykite kūrinį ir aptarkite, ko jis moko.
Džanis Rodaris
Pelėno palikimas
Senasis Pelėnas, jausdamas artėjančią mirtį, pasišaukė prie savo lovos tris sūnelius: Pilkasermėgį, Striukauodegį ir Trumpaūsį.
– Vaikai mano, – atsiduso Pelėnas pasitaisydamas ant pilvo pūslę su karštu vandeniu, – aš greitai mirsiu ir noriu padalyti jums savo turtą. Tau, Pilkasermėgi, paliksiu gražią sūrio galvą, gulinčią pono Brambilos krautuvėje. Tau, Striukauodegi, – sausainių dėžutę, kurią ponia Tereza pamiršo prieangy. O tau, Trumpaūsi, neturiu ko palikti: tavo nagučiai ir dantukai aštrūs, neprapulsi.
Taip taręs, atsidūsėjo ir nusisuko į sieną nenorėdamas, kad sūnūs pamatytų jį verkiantį.
Kai numirė, trys sūneliai palaidojo jį rūsio smėlyje, kur buvo laikomi brandinamo vyno buteliai. „Vyno aromatas, – pamanė, – neleis jam liūdėti.“ Pasibaigus tėvo laidotuvėms, jie atsisveikino ir išsiskirstė kas sau.
Pilkasermėgis su savo šeimyna tuojau įsirausė į sūrio galvą: jie ten prasigraužė koridorius ir svetaines, laiptus ir miegamuosius.
Tačiau, visi žino, kad pelės nepaprastai mėgsta sūrį: kasdien dingdavo po gabalą namo. Čia Pilkasermėgis nugraužia kaminą, čia jo žmonelė pusryčiams sutaršo miegamojo baldus. Po savaitės sūrio galvos neliko nė kiek, o Katinas kaip tik ir laukė šios minutės. Taip nelaimingai dienas baigė Pilkasermėgio šeimyna.
Striukauodegis įlindo į sausainių dėžutę ir taip sustorėjo, kad nepajėgė išlįsti. Katinas, pliaukštelėjęs letena, išsitraukė jį, ir skanaus!
Trumpaūsis nepaveldėjo turtų, kuriuos reikėtų ginti: teturėjo savo dantukus, kad galėtų susirasti ko nors ėdamo. Ir dirbdamas, plušėdamas tapo toks mitrus ir gudrus, kad Katinas iki šiol jo vis ieško ir surasti negali. O jūs ar matėt, kur slepias peliukas? Tuomet ša, būkit geručiai!
Iš knygos „Šypsenos ilgumo pasakaitės“Dailininkė Sofi Fatus
Striukauodegį
Trumpaūsį
prieangy
įsirausė
įlindo
išlįsti
- Kaip senasis Pelėnas padalijo savo turtą?
- Papasakokite, kas atsitiko visiems trims broliams.
- Kuo šis pasakojimas apie pelėnus primena Janošo pasaką „Saldi košė“?
- Janošo ir Džanio Rodario kūrinių pabaigoje pasakotojas kreipiasi į skaitytoją. Kodėl?
- Ar senasis Pelėnas dalydamas savo turtą iš tiesų nuskriaudė jauniausiąjį sūnų?
- Ko moko šis pasakojimas?
- Pasvarstykite, ar teisingas šis pasakymas: „Jei nori padėti žmogui, dovanok jam ne žuvį, o meškerę.“
Užduotys
- Iš kokių dviejų žodžių sudaryti šie žodžiai?
Pilkasermėgis | Striukauodegis |
kasdien | Trumpaūsis |
- Džanio Rodario pasaką galima suskirstyti į tris išgalvotas istorijas – tris pasakojimus.
- Užbaikite šiuos sakinius.
Pirmasis pasakojimas būtų apie senojo Pelėno sūnų Pilkasermėgį ir jo...
Antrasis pasakojimas – apie Striukauodegį ir...
Trečiasis pasakojimas – apie...
- Senojo Pelėno sūnų vardai labai iškalbingi. Pagal juos trumpai aprašykite kiekvieną peliuką: Pilkasermėgį, Striukauodegį ir Trumpaūsį. Atidžiai skaitydami tekstą, raskite ir daugiau šių veikėjų bruožų. Galite ir pafantazuoti.
- Įsivaizduokite Pilkasermėgio ir jo žmonelės rytinį pokalbį apie miegamojo baldus ir namo kaminą. Užrašykite jį.
- Susiskirstykite į tris grupes, pasirinkite vieno kurio nors pelėno sūnaus istoriją ir parašykite pasakojimą savais žodžiais. Papildykite jį aprašymo detalėmis, veikėjų pokalbiais.
- Perskaitykite klasės draugams sukurtus pasakojimus, aptarkite juos.
- Iš sakinių iškrito veiksniai. Kur kuris tinka?
Graži sūrio guli pono Brambilos krautuvėje. Tereza pamiršo sausainių dėžutę. nugraužė kaminą. pusryčiams sutaršė miegamojo baldus. sustorėjo. teturėjo tik savo dantukus.