Juodoji keramika
- Molis randamas žemėje. Kai jis sudžiūsta, tampa kietas, tačiau trupa. Sudrėkintas molis minkštas, iš jo galima lipdyti kaip iš plastilino. Kai molio dirbinys išdegamas, jis sukietėja. Perskaitykite pasakojimą apie seniausią molio degimo būdą. Atkreipkite dėmesį, kaip žmonės naudojasi šios medžiagos savybėmis.
Juodoji keramika
Juodoji keramika yra pats seniausias molio degimo būdas. Šis degimo būdas Lietuvos teritorijoje buvo naudojamas tūkstantmečius.
Žiūrint į juodosios keramikos dirbinius atrodo, lyg jie būtų pagaminti iš metalo. Visi jie juodos spalvos, skamba kaip varpas ir yra tvirti kaip metalas. Šiuo būdu pagaminti indai tinka ne tik maistui laikyti, bet ir jam gaminti, nes taip apdirbtas molis nebijo aukštos temperatūros. Be to, juodoji keramika laikoma ekologiškiausia, mat jai pagaminti nenaudojami jokie dažai ar glazūros.
Keraminio gaminio degimo procesas vyksta žemėje sumūrytoje krosnyje. Krosnies temperatūrai pasiekus 1 000 laipsnių karštį, keramika yra išdegusi ir švyti. Tuomet uždaromas krosnies kaminas – uždengiama plokšte, užpilama žemėmis. Sumažinus žarijų kiekį, į pakurą dedamos spygliuočių malkos. Jos taip pat užpilamos žemėmis ir taip sustabdomas oras. Prasideda rūkimo procesas, kuris tęsiasi parą. Dūmai nudažo gaminį juoda spalva.
Senieji puodžiai iki raudonumo įkaitusius puodus merkdavo į raugą. Į skystą duonos raugą įmerkti dirbiniai patamsėdavo ar pajuoduodavo. O pamerkti į burokų raugą įgaudavo įvairių atspalvių, pasidengdavo tamsiomis dėmėmis ir dėmelėmis. Esant stipresnei burokų raugo rūgščiai, dirbinio spalva tapdavo ryškesnė – nuo rudos iki raudonos.
tęsiasi
- Pasidomėkite, ką reiškia žodis „keramika“.
- Kuo ypatinga juodoji keramika?
- Kodėl juodosios keramikos induose galima gaminti maistą?
- Kaip vyksta indo degimo procesas?
- Kaip senieji puodžiai išgaudavo juodosios keramikos indų spalvas?
- Kur gaminant keramikos indus naudojamas ratas?
- Ar tai ne stebuklas – minkštas molis tapo kietas tarsi geležis? Pasvarstykite, kaip atsakytumėte į šį klausimą.
- Sugalvokite pavadinimus antrai, trečiai ir ketvirtai teksto „Juodoji keramika“ pastraipoms.
Užduotys
- Dar kartą perskaitykite paskutinę teksto „Juodoji keramika“ pastraipą.
- Išrinkite būtojo dažninio laiko veiksmažodžius ir sudarykite veiksmažodžių grandinėlę.
Merkdavo – patamsėdavo – pajuoduodavo – ...
- Paaiškinkite, kodėl šie žodžiai taip rašomi.
Merkdavo, pasidengdavo, tapdavo, degdavo, uždengdavo, tęsdavo.
- Įsivaizduokite, kad pasinaudojate senųjų puodžių patirtimi ir patys dažote puodus. Savais žodžiais aprašykite dažymo etapus. Savo pasakojime vartokite būsimąjį laiką.
- Savo parašytame tekste pabraukite būsimojo laiko veiksmažodžius ir sutartiniais ženklais pažymėkite reikšmines žodžio dalis.
Mes įkaitusius iki raudonumo puodus merksime į raugą. Į skystą duonos raugą įmerkti dirbiniai...
- Pažiūrėkite vaizdo įrašą apie keramikos meno projektą „Amžinas ratas“.
- Kas jums pasirodė įdomiausia žiūrint vaizdo įrašą?
- Peržiūrėję vaizdo įrašą, ant lipdžių užrašykite bent keturis išgirstus skirtingų laikų veiksmažodžius.
- Lipdėmis apsikeiskite su draugu. Sugalvokite ir užrašykite po sakinį su kiekvienu veiksmažodžiu.
DĖMESIO! Sakiniai turi būti susiję su peržiūrėta filmuota medžiaga.
Kirpdavo, nes kirpo. |
Šodavo, nes . |
Kedavo, nes . |
Sirdavo, nes . |
Siurdavo, nes . |
Dendavo, nes . |
Snidavo, nes . |
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"