Mama, tėtė, aš ir ji
- Perskaitykite rašytojo Jurgo Šubingerio teksto „Mama, tėtė, aš ir ji“ antrąją dalį. Paaiškinkite, kaip suprantate pasakymą „pasaulyje viskas sutinka, ir niekur nėra nė tarpelio“.
Jurgas Šubingeris
Mama, tėtė, aš ir ji
Antroji dalis
Kai gimiau, buvau visai mažas. Viskas buvo maža – kelnės, megztukas, kepurytė, galva, o mažiausios rankos ir kojos. Kojos nykštys buvo toks mažas kaip mažulis kojos pirštelis, o mažulis kojos pirštelis – mažut mažutėlis. Juk turėjau dar išaugti. Tėtė su mama buvo jau didelio ūgio. Žinoma, kažkada ir jie buvo maži.
Bet dabar šito beveik nematyti. Kartais įsivaizduoju mažutėlius tėtę su mama kaip du keleivius žaislinio geležinkelio perone. Juodu stovi prie savo lagaminų. Pamojuoju jiems.
Pasaulyje viskas sutinka, ir niekur nėra nė tarpelio. Nosis tinka prie akinių, burna – prie šaukšto, užpakalis – prie kėdės. Žuvys tinka būti vandeny, paukščiai – ore, karvės – pievoje, žmonės telpa į drabužius, į namus ir į lovas. Naktis tinka miegoti, o diena – budėti. Žodžiai tinka daiktams. Gera visa tai įsivaizduoti.
Mama sako, kad yra ir netinkamų dalykų. Yra karvių be pievų ir žmonių be drabužių, be namų, be lovų. Žinau, kad taip yra, bet negaliu apie tai net gerai pagalvoti. Jeigu galėčiau, kaipmat numirčiau iš gailesčio ar nežinau ko.
Mano kojos netinka prie tėtės batų. Sesė netinka prie knygų, nes dar nemoka skaityti. Man netinka skutimosi mašinėlė. Suaugusieji tinka į pasaulį, vaikai – dar ne visai. Todėl jie turi eiti į mokyklą, ir apskritai pirma juos reikia išauklėti.
Kai pasakiau, kad ji ne visai tinka prie mūsų, mama paklausė – kas?
Ji, pasakiau. Sesė apsižliumbė. Ji nepakenčia, kad apie ją kalbėčiau.
Moterys tinka prie vyrų, o vyrai – prie moterų. Ir vieni, ir kiti tinka. Kartais moteris labiau prie vyro negu vyras prie moters, o kartais atvirkščiai.
Retui iš mūsų gatvės puikiai tinka jo neįgaliojo vežimėlis. Bet niekada nebus, kad jam labai tiktų gatvė. Kartais aš jo bijausi, bet tik kelias sekundes. Ir baugina tada mane ne jo paralyžiuotos kojos, baugina tai, kad jis juokiasi kaip mes, kalba kaip mes ir pieštuką laiko kaip mes. Jeigu jis toks kaip ir mes, tai galų gale ir mes galime būti tokie kaip jis. O šito mes, aišku, nenorime. Kartais man jo gaila. Kai jis jau važiuoja namo, o aš ką nors šūkteliu pavymui ir jis tame savo vežimėlyje negali atsigręžti, tada man būna jo gaila.
Nelabai aš jį mėgstu. Bet turėčiau mėgti. Neįgaliuosius reikia mėgti.
Iš knygos „Mama, tėtė, aš ir ji“Dailininkė Rotraut Zuzanė Berner
įsivaizduoju
atsigręžti
neįgaliuosius
- Kaip kalbama apie žmonių mažumą ir didumą? Kodėl tai svarbu?
- Kokie dalykai tinka vienas prie kito, o kokie netinka?
- Kodėl berniukas apie netinkamus dalykus negali nė gerai pagalvoti?
- Paminėkite daugiau dalykų, kurie, jūsų nuomone, netinka vienas prie kito.
- Papasakokite, kaip berniukas kalba apie Retą invalido vežimėlyje.
- Kaip vertinate berniuko požiūrį į neįgaliuosius?
- Pasvarstykite, kuriuos Jurgo Šubingerio pasakojimo veikėjus laikytumėte pagrindiniais, o kuriuos antraeiliais.
Užduotys
- Rašytojas rašo: „Žodžiai tinka daiktams.“ Pasakykite, kuris asmuo tinka parašytiems veiksmažodžiams. Nurodykite veiksmažodžių laiką.
Aš gimiau (būt. k. l.), įsivaizduoju (), sutinka (), stovi (), telpame (), negalite (), pasakiau (), galime (), nenorime (), važiuoja (), šūkteliu (), mėgstu ().
- Suraskite tekste sangrąžinius veiksmažodžius ir išasmenuokite juos būtuoju dažniniu laiku.
Būtasis dažninis laikas
Asmuo | Vns. | Dgs. |
I | Aš įsivaizduodavau, ... | Mes ... |
II | Tu ... | Jūs ... |
III | Jis, ji ... | Jie, jos ... |
- Įsižiūrėkite į teksto iliustraciją. Į sąsiuvinius nurašykite sakinius, kuriuose nusakyta situacija, jūsų manymu, yra nupiešta.
- Nurašytuose sakiniuose pabraukite veiksmažodžius.
- Virš veiksmažodžių parašykite laiką, skaičių ir asmenį.
- sakydavome
- šluostydavau
- važiuodavai
- rašydavo
- klausydavote
- dgs. I asm.
- vns. I asm.
- vns. II asm.
- dgs. III asm.
- dgs. II asm.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"