Žodžio galūnė

1. Perskaitykite, kokią žodžio dalį vadiname galūne. Kokius du klausimus turime sau užduoti norėdami išsiaiškinti, ar šią žodžio dalį galime vadinti žodžio galūne.

Žodžio galūnė – žodžio pabaigos dalis, kuri žodį kaitant kinta. Ji žymima sutartiniu ženklu.

Pavyzdžiui:

sniegas – sniego – sniegui – sniegą

bėgu – bėgi – bėgame

tamsus – tamsi – tamsūs

1. Nustatykite žodžių galūnę.
   • saulė, saulę, ąžuolą, ąžuolus, tirpo, tirpau.
   • šviesą, purve, baltas, garuoja.
   • susigeria, didelio.
2. Suskirstykite visus žodžius į dvi grupes pagal reikšmę.

1. Paverskite žodžių grupes sakiniais keisdami žodžių galūnes. Sudėkite sakinio skyrybos ženklus. Parašykite bent du skirtingus sakinius.

vilkas neša lapė

Ieva padėjau Rokas

1. Perskaitykite sakinį ir parašykite jį daugiau nežiūrėdami į vadovėlį. Nuspalvinkite kaitomų žodžių galūnes. Prisiminkite, kuo sudėtinga daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių galūnių rašyba.

Saulė ne tik seną ąžuolą sušildė, bet ir sniegą aplink jį ištirpdė.

Purvinas sniegas karštus saulės spindulius ne atspindi, o sugeria, todėl tirpsta.

1. Parašykite naujų sakinių su žodžiais, kurių galūnėje rašoma nosinė raidė arba minkštumo ženklas. Pasiruoškite paaiškinti, į kokius klausimus tie žodžiai atsako.

1. Pažymėkite sutartiniais ženklais kiekvieno patarlės žodžio šaknį ir galūnę. Paaiškinkite nosinių raidžių rašybą.

Pavasario laikas – dirba senas ir vaikas.

Saulė pilnus pamatus vaikų priperi.