Sutemų šalyje
- Klausydami stenkitės pajusti kūrinio nuotaiką. Kaip ji keičiasi?
Astrida Lindgren
SUTEMŲ ŠALYJE
(1 dalis)
Kartais mama tokia liūdna. Ir vis dėl mano kojos. Jau visi metai man skauda koją. Ir tiek laiko aš guliu lovoje. Nė kiek negaliu vaikščioti. Ir mama be galo nusiminusi dėl tos kojos. Kartą girdėjau ją sakant tėčiui:
– Žinai, man atrodo, kad Joranas niekada nebegalės vaikščioti.
Aišku, nenorėjo, kad aš girdėčiau.
Per dienų dienas guliu savo lovoje ir skaitau arba piešiu, arba žaidžiu su konstruktoriumi. Kai pradeda temti, ateina mama ir sako:
– Ar degsim lempą, o gal nori pabūti prieblandoje kaip visada?
Aš atsakau, kad noriu pabūti prieblandoje kaip visada. Mama vėl išeina į virtuvę. Ir tada į langą pasibarbena ponas Lelijinis. Ponas Lelijinis yra Sutemų žmogus. Jis gyvena Sutemų šalyje. Dar ji vadinama Šalis Kurios Nėra. Kiekvieną vakarą su ponu Lelijiniu keliauju į Sutemų šalį.
Niekada neužmiršiu, kaip jis nusigabeno mane pirmą kartą. Beje, tai buvo tą dieną, kai mama pasakė, jog niekada daugiau nevaikščiosiu. Štai kaip viskas buvo.
Temo. Kambario kertėse jau pasidarė visai tamsu. Aš nenorėjau degti lempos, nes ką tik girdėjau virtuvėje mamą taip sakant tėčiui, gulėjau ir galvojau, ar iš tiesų daugiau nebevaikščiosiu, prisiminiau meškerę, kurią gavau per praėjusį gimtadienį ir kuria tikriausiai niekada nebepasinaudosiu, ir, ko gero, truputį paverkiau. Tada išgirdau barbenant į langą. Mes gyvenam ketvirtame aukšte, užtat labai nustebau. Kas gi galėtų barbenti į langą? Nagi ponas Lelijinis, kas gi daugiau. Jis įžengė tiesiai per langą. Nors langas buvo uždarytas.
Jis buvo mažulytis žmogeliukas languota eilute ir juoda skrybėle ant galvos. Nusiėmė skrybėlę ir nusilenkė man. Aš irgi linktelėjau, kaip galėjau gulėdamas lovoje.
– Mano vardas Lelijinis, – pasakė jis. – Aš tripinėju šen bei ten palangėmis po miestą, žiūriu, ar nėra vaikų, kurie norėtų nukeliauti su manimi į Sutemų šalį. Gal tu norėtum?
– Niekur negaliu keliauti, – atsakiau, – mano koja skaudama.
Bet tada ponas Lelijinis priėjo prie manęs ir paėmė už rankos.
– Neturi reikšmės, – pasakė jis. – Sutemų šaly tai neturi reikšmės.
Mes net neatsidarę lango išlipom į lauką. Ant palangės stabtelėjom ir apsižvalgėm. Visą Stokholmą gaubė sutemos, švelnios, žydros sutemos. Gatvėse nė vieno žmogaus.
– Dabar skrisim, – pasakė ponas Lelijinis. Ir nuskridom.
Pagal knygą „Nykštukas Nilsas Karlsonas“Dailininkė Ilona Vikland
- Kokių jausmų, minčių kilo klausant? Kuo norėtumėte pasidalyti su klasės draugais?
- Kodėl Joranas dienų dienas guli lovoje?
- Kas jį vieną dieną itin nuliūdino?
- Kodėl vakarais jis mėgsta būti prieblandoje?
- Kaip atrodo ponas Lelijinis? Perskaitykite jį apibūdinančius sakinius.
- Pasimokykite aiškiai ištarti ir be klaidų užrašyti žodžius su j.
Ponas Lelijinis | Joranas | linktelėjau | stabtelėjom | prieblandoje |
- Dar kartą tyliai persiskaitykite ištrauką. Išrašykite žodžius, kuriuos perskaityti jums buvo sunku. Aptarkite kartu su klasės draugais.
- Kaip manote, kas galėjo paskatinti rašytoją sugalvoti:
- Sutemų šalies pavadinimą?
- Šalies Kurios Nėra pavadinimą?
- Pasakojimą apie vaikščioti negalintį berniuką? Sugalvokite keletą skirtingų versijų.
Užduotys
Slenkstinis
Groj, kartoj, plov, lauž, žvejoj, kalbėj, brauk, galvoj, dels, ploj, siauč, pyl, klaus, grauž.
Pagalba
Patenkinamas
Ploja – .
Zvimbia – .
Galvoja – .
Lekia – .
Rūšiuoja – .
Maudo – .
Pagalba
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"