Tęsiame pasaką

1. Tyliai persiskaitykite stebuklų pasakos pradžią.

Broliai Grimai

GYVYBĖS VANDUO

Buvo kartą karalius, jis sunkiai sirgo, ir niekas jau nebesitikėjo, kad ištrūks iš mirties nagų. O turėjo jis tris sūnus, tie labai tėvo gailėjo, nuėjo kartą į rūmų sodą ir verkia. Priėjo prie jų kažkoks seneliukas ir paklausė, ko jie tokie nusiminę. Jie ir apsakė, kad jų tėvas sunkiai sergąs ir greičiausiai turėsiąs mirti, nes niekas nebegalįs jam padėti. Tada seneliukas ir sako:

– Aš žinau vieną vaistą – tai gyvasis vanduo; jeigu ligonis jo atsigertų, vėl būtų sveikas, tik sunku to vandens rasti.

Vyresnysis sūnus tarė:

– Aš jo rasiu.

O karalaitis sau širdyje taip galvojo: „Jeigu aš parnešiu to vandens, tai tėvas mane mylės labiau už kitus ir po jo galvos aš paveldėsiu visą karalystę.“

Ir leidosi į kelionę. Jojo, jojo, po kiek laiko žiūri – stovi ant kelio toks nykštukas, tas pašaukė jį ir sako:

– Kurgi taip skubi?

– Kas tau darbo, – išdidžiai atrėžė karalaitis ir nujojo tolyn.

Bet mažasis žmogeliukas supyko ir palydėjo jį pikta linkinčiu žodžiu. Netrukus karalaitis atsidūrė kalnų tarpeklyje, ir kuo toliau jojo, tuo labiau iš abiejų pusių glaudėsi kalnai, o galų gale kelias pasidarė toks siauras, kad nebegalėjo nė žingsnio žengti. Negalėjo nei žirgo apgręžti, nei nuo balno nulipti, tai ir sėdėjo ten kaip uždarytas.

Sergantis karalius laukė, laukė, o sūnaus kaip nėra, taip nėra. Tada antrasis sūnus sako:

– Leisk, tėve, man joti to vandens ieškoti.

O pats sau galvojo: „Jeigu mano brolio jau nebėra gyvo, tada karalystė atiteks man.“

Iš pradžių tėvas nenorėjo ir jo leisti, bet galų gale sutiko. Ir nujojo karalaitis tuo pačiu keliu, kaip ir jo brolis, jis taip pat sutiko nykštuką. Ir netrukus antrasis brolis taip pat atsidūrė kalnų tarpeklyje, kur negalėjo nei pirmyn, nei atgal pajudėti.

Kai nebegrįžo ir antrasis sūnus, susibaudė jaunėlis gyvojo vandens parnešti, ir gavo karalius galų gale jį išleisti. Jaunėlis taip pat sutiko nykštuką, ir tas jo paklausė, kur taip skubąs. Karalaitis sustojo, gražiai pasisveikino ir tarė:

– Ieškau gyvojo vandens, mano tėvas labai sunkiai serga.

– Ir žinai, kur to vandens rasti?

– Ne, – atsakė karalaitis.

– Kad taip gražiai tu elgeisi, nebuvai toks didus, kaip tavo broliai. Aš tau pasakysiu, kaip gyvojo vandens nukakti.

1. Kokių kūrinių apie gyvybės vandenį ar jaunystės eliksyrą esate skaitę, matę? Prisiminkite kuo daugiau pavyzdžių (knygų, filmų, spektaklių... pavadinimų).