Tema 3.17 (Gimtoji kalba 3 kl.)

Kepurė kepurei nelygu

  1. Pasiklausykite mokytojo skaitomo kūrinio. Pasiruoškite pasakyti, apie ką jis ir ko moko.

Vytautas Misevičius

KEPURĖ KEPUREI NELYGU

Žinot, ką tėtis man nupirko? Naują mokyklinę kepurę!

Tokią pat kaip Algio, Stepo ir kitų. Su žvilgančiu kietu snapeliu. Kepurę aš labai saugojau. Neleisdavau ant jos nė dulkelei užkristi.

Ir šiandien, pasibaigus pamokoms, pirmas į rūbinę nubėgau. Kepurės pasiimti.

Iš paskos atlėkė Algis, Stepas ir kiti vaikai.

Kai išėjau į gatvę, Algis pribėgo prie manęs. Sprigtelėjo per kepurės snapelį. Kepurė nusirito į dulkes.

Valio! – sušuko Algis ir spyrė.

Valio! – sušuko Stepas ir spyrė.

Valio! – sušuko kiti ir, žinoma, spyrė.

Mano kepurę.

Tą naująją...

Tą gražiąją!

Man suskaudo širdį. Bet neišsidaviau.

Valio! – surikau ir spyriau.

Savo kepurę. Tą naująją...

Tą gražiąją!

Labiausiai šėlo, spardė mano kepurę Algis. Aš jam padėjau: dar savanaudžiu mane klasė palaikys. O savanaudžių mes nemėgstame.

Iš kepurės iškrito pamušalas. Įlūžo žvilgantis snapelis. Ne kepurė, o mazgotė liko.

Užteks! – linksmai mirktelėjo Algis. – Kitaip Danukas dar verkti pradės!

Susėdom skvere ant suoliuko.

Išdulkinom kepurę.

Snapelį ištiesinom.

Paspjaudę jį nužvilginom.

Visai nebe ta, kad žinotumėte, kepurė. Tokia tik daržų baidyklei tiktų.

Man sunku buvo širdyje. Bet aš kietas: neverkiau.

Taip ir pasakė Stepas:

– Danukas vyriškai laikosi! Valio, Danuk!

Ir užmaukšlino tą mazgotę man ant galvos.

Palaukite! – sušuko Algis. – Kepurė be pamušalo – ne kepurė!

Ir vėl man nuo galvos nutraukė tą kepurę. Pamušalą į vidų kimšti pradėjo. Kimšo, kimšo, kol Stepas sušuko:

– Vaikai! Kas gi čia?

Ir visi apžiūrėjom pamušalą. Ant jo buvo matyti raidės. Perskaitėm visi kartu. O parašyta ten buvo: Algis Gurgis.

– Palaukite, palaukite! – sukvykė tas Algis. – Palaukite! Čiagi mano kepurė! Aš, kad nesumaišyčiau su kitomis kepurėmis, pats parašiau pamušale savo pavardę... Tu ne savo, o mano kepurę pagriebei...

Tikrai – ant Algio galvos mano kepurė – naujutėlė, su žvilgančiu snapu! Sukeitėme jas netyčia...

Kai atsiėmiau savo, Algis užbliovė visa gerkle.

Iš knygos „Danuko Dunduliuko nuotykiai“
​Dailininkas Stasys Eidrigevičius

  • Kodėl Danukas taip brangino savo kepurę?
  • Kas nutiko vieną dieną po pamokų?
  • Kaip manote, kodėl Danukas nepasakė draugams, kad jam gaila naujos kepurės?
  • Ką vaikai rado ant kepurės pamušalo?
  • Kieno kepurę, pasirodo, spardė Algis?
  • Perskaitykite dar kartą kūrinio pavadinimą. Kaip manote, ką juo norėta pabrėžti?

  1. Kokio laiko veiksmažodžių skaitytame pasakojime buvo daugiausia? Kuriuos iš jų rašome ne taip, kaip tariame?

Neišsidaviau, ...

  1. Papasakokite šią istoriją pasirinkto veikėjo ar daikto vardu. Tegu draugai atspėja.

Algis

Danuko kepurė

parko sargas (kuris viską matė)

Užduotys

Bendratis

ką veikei?

ką veikiau?

nešti

nešei

nešiau

keliauti

plėšti

kasti

vėdinti

groti

pūsti

  1. Pažymėkite tekste veiksmažodžius.

Prašau palaukti