Jaunieji istorikai!
Šiandien dažnai girdime kalbant apie kritiškumą, kritinį mąstymą, būtinybę informaciją, nuomones ir apskritai visus dalykus vertinti kritiškai, poreikį lavinti kritinį požiūrį. Vienas švietimo tikslų – kritinio mąstymo ugdymas. Atrodo, visiems lyg ir aišku, ką žodis kritika reiškia. Kadaise šis graikiškos kilmės žodis reiškė (at)skyrimą, atrinkimą, rūšiavimą. Taigi, galima sakyti, kad kritika pirmiausia yra gebėjimas atskirti vieną dalyką nuo kito. Žinoma, šiandien šio žodžio reikšmė platesnė – kritiškumą suvokiame kaip gebėjimą dirbti su įvairia informacija, ją vertinti ir analizuoti, atskirti vienus dalykus nuo kitų. Būtent čia istorijos mokslas ir parodo savąją vertę. Juk istorijos mokslas susiformavo kaip šaltinių, taigi, bet kokios informacijos kritika. Norint kritiškai vertinti informaciją, pirmiausia būtinos žinios, tam tikro dalyko išmanymas, supratimas, kas būdinga, kokie bruožai svarbiausi vienam ar kitam dalykui ir reiškiniui. Tik tada galima suprasti skirtumus, panašumus. Vadinasi, bet kokia kritika kartu yra ir analizė, suteikianti galimybę orientuotis kasdienybėje.
Šio istorijos vadovėlio pagrindinis siekis – mokyti kritiškai vertinti ir analizuoti įvairius kasdienybės reiškinius. Tokiems esminiams gebėjimams plėtoti vadovėlyje pateikiami du teminiai blokai, kuriuose informacija kryptingai orientuojama skatinant analizuoti, mokytis kokybiškai skirti reiškinius, lyginti istorinius įvykius ir kelti klausimus. Pirmasis teminis blokas skirtas istorijos mokslui ir istorijos reikšmei dabartyje. Kuo šis teminis blokas reikšmingas ir kuo galėtų sudominti? Čia siekiama parodyti svarbiausius istorijos rašymo bruožus, paaiškinti, kada susiformavo istorijos mokslas, kas buvo lemtinga istorijai tampant mokslu ir kas šį mokslą skiria nuo kitų. Kartu bandoma atskleisti istorinio pasakojimo formų įvairovę ir istorijos mokslo pažinimo galimybes. Taip pat atskleidžiama, kokią reikšmę istorinė praeitis turi dabarčiai, kokiomis aplinkybėmis istorinė praeitis tampa svarbia dabarties dalimi ir suteikia ateities orientyrus.
Antrasis, žymiai didesnės apimties teminis blokas skirtas valstybingumui ir jo formų bei idėjų kaitai. Kodėl svarbu apie tai kalbėti? Suprantant valstybingumo kaitą, giliau galima suvokti tai, kas būdinga šiandienos valstybėms, kuo jos skiriasi nuo valstybių praeityje. Čia pagrindinis dėmesys sutelkiamas į tai, kaip keičiantis istorinėms epochoms kito valstybės įsivaizdavimas ir supratimas. Kartu nagrinėjami pagrindiniai vieno ar kito istorinio laikotarpio valstybės ir valstybingumo bruožai, atskleidžiami įvairių valdymo formų esminiai skirtumai. Visa tai įgalina geriau suvokti, kas yra valstybė. Kuo skiriasi Viduramžių valstybė nuo XIX a. susiformavusių nacionalinių valstybių? Kaip pasikeitė politinė kultūra per Prancūzijos revoliuciją? Kuo skiriasi pirmoji Lietuvos Respublika nuo antrosios Lietuvos Respublikos? Visi šie klausimai ir problemos aptariami šiame vadovėlyje, tačiau atsakymus, o kartais ir pačius klausimus turėsite suformuluoti patys.
Šis vadovėlis – visiškai naujas, originalus keturių istorikų darbo rezultatas. Čia esama daugybė mokymuisi naudingų dalykų. Kiekvieną temą papildo ir praplečia keletas istorijos šaltinių ar istorikų darbų ištraukų. Kai kurie iš jų lietuviškai publikuojami pirmą kartą. Prie visų temų pateikiama profesionaliai parengtų žemėlapių ir atrinktų iliustracijų. Kiekviena tema pradedama įvadiniais probleminiais teiginiais, pabrėžiančiais temos reikšmingumą, akcentuojančiais sąsajas su dabartimi, kviečiančiais svarstyti ir kelti klausimus. Taigi vadovėlio medžiaga sudaro sąlygas toliau gilintis į istoriją – žmogaus ir žmonijos tūkstantmetę patirtį. Toks gilinimasis moko geriau susivokti dabartyje, atpažinti vienus ar kitus reiškinius, taigi, juos kritiškai suvokti ir vertinti.
Autoriai