Šioje temoje MES:
- išanalizuosime Apšvietos epochos sampratą;
- nustatysime žymiausių švietėjų idėjas ir jų reikšmę visuomenei;
- atskleisime leidinio „Enciklopedija“ poveikį to meto intelektualiajai visuomenei;
- apibūdinsime Apšvietos epochos poveikį Lietuvos kultūrai.
1. Apšvietos samprata
XVIII a. dar vadinamas Apšvietos (Švietimo) epocha, arba Ãpšvieta, taip pat Proto amžiumi. Vokiečių filosofas Imanuelis Kantas (Immanuel Kant, 1724–1804) vienas pirmųjų pateikė švietimo sampratą: „Švietimas yra žmogaus išvadavimas iš nesavarankiškumo, dėl kurio žmogus pats kaltas. Nesavarankiškumas yra nesugebėjimas naudotis savo protu kitų nevadovaujamam.“ Būti protingam reiškia suvokti ir pačiam nuspręsti elgtis pagal savo valią. Protinga veikla yra gera, prasminga veikla.
AKTUALU! Kodėl XVIII a. vadinamas Apšvietos, arba Švietimo, amžiumi?
Apšvieta XVIII a. apėmė visas Europos valstybes (ir Amèriką). Svarbiausias jos tikslas – išlaisvinti žmogaus protą iš varžtų, prietarų vergovės ir jį panaudoti socialinės, politinės reformos tikslais. Tam reikėjo savarankiškai mąstyti ir veikti.
Apšvieta atsirado kaip atsakas į Katalikų bažnyčios vyravimą, absoliutizmo įsigalėjimą. Kadangi Apšvietos epochoje pirmiausia remtasi žmogaus protu ir savarankišku mąstymu, atsiribojimu nuo tradicijų ir autoriteto, buvo itin išaukštintas protas. Viešai pradėta kalbėti ir rašyti kitaip nei anksčiau. Dėl kilusių abejonių tradicija ir autoritetu pradėta aršiai kritikuoti Katalikų bažnyčią. Požiūrį į religiją atspindi šie žodžiai: „Save pažinki pats, nelauk pagalbos iš Dangaus, / Pažint žmoniją – rūpestis paties žmogaus.“
Šiais laikais Apšvieta ir Švietimas vartojami kaip sinonimai.
Klausimai ir užduotys
- Koks yra pagrindinis Apšvietos tikslas?
- Apibūdinkite Apšvietos santykį su Katalikų bažnyčia.
2. Pagrindinės švietėjų idėjos
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kaip ir kodėl dabartinė Lietuvos Konstitucija susijusi su Apšvietos epocha?
XVII–XVIII a. daugelyje Euròpos valstybių buvo įsitvirtinusi absoliutinė monarchija. Karaliaus valdžia buvo vertinama kaip gauta iš Dievo. Karaliai turėjo absoliučią valdžią ir niekas negalėjo jos kontroliuoti. Valdžia buvo paveldima, po valdovo mirties sostą dažniausiai paveldėdavo vyriausias sūnus. Dėl to valdžia neatsinaujindavo ir joje neįvykdavo bent kiek didesnių pokyčių. Tokia valdymo forma sulaukė visuomenės, pirmiausia švietėjų, kritikos. Jie kartu siūlė idėjas, kaip pertvarkyti valstybę ir visuomenę.
Europai didelę įtaką padarė dar XVII a. britų filosofo Džono Loko (John Locke, 1632–1704) (2.1 pav.) suformuluota prigimtinių žmogaus teisių ir tautos suverenitèto teorija. Dž. Loko supratimu, valdovas valdžią gavo ne iš Dievo, bet remdamasis sutartimi su visuomene. Visuomenė kuria valstybę nuosavybei, laisvei ir kitoms prigimtinėms teisėms ginti. Todėl valdymas turi būti paremtas sutartimi tarp tautos ir valdovo. Kad nebūtų piktnaudžiaujama valdžia, Dž. Lokas siūlė valdžias išskirti į įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją. Remdamasis Anglijos pavyzdžiu, švietėjas įstatymų viršenybę siūlė suteikti parlamentui, o vykdomąją valdžią – karaliui ir ministrams. Valdovas ir ministrai privalėjo laikytis įstatymų. Priešingu atveju parlamentas juos galėjo pašalinti iš valdžios. Kitaip tariant, siūlyta valdžios funkcijas išskaidyti dviem atskiroms institucijoms.
Prancūzų švietėjas Šarlis Lui de Monteskjė (Charles Louis de Montesquieu, 1689–1755) (2.2 pav.) negailėjo kritikos absoliutizmui, dideliam Prancūzijos karaliaus išlaidavimui, nuolatiniams karams. Švietėjas baiminosi, kad absoliutinė monarchija taip sugriovė tradicinę Prancūzijos santvarką, jog laisvė tapo neįmanoma visiems laikams. Ánglijos konstitùcinę monárchiją laikydamas pavyzdžiu, švietėjas toliau plėtojo Dž. Loko mintį apie valdžių atskyrimą. Knygoje „Apie įstatymų dvasią“ Š. L. de Monteskjė išskyrė tris valdžias: įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir įstatymų teisminę. Švietėjo teigimu, kol įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia priklauso vienam asmeniui ar vienai institucijai, laisvės nebus. Kyla baimė dėl galimybės, kad karalius arba senatas ims leisti tironiškus įstatymus ir taip pat tironiškai juos vykdys. Š. L. de Monteskjė reikalavo teisminę valdžią atskirti nuo leidžiamosios ir vykdomosios: jei ji būtų sujungta su įstatymų leidžiamąja valdžia, tai piliečių gyvybė ir laisvė priklausytų nuo savivalės, nes teisėjas būtų ir įstatymų leidėjas. Jei teisminė valdžia būtų sujungta su vykdomąja valdžia, tai teisėjas „įgytų galią tapti engėju“. Š. L. de Monteskjė siūlė įstatymų leidžiamąją valdžią perduoti tautos išrinktiems atstovams, o vykdomąją – karaliui. Tautos atstovai turėjo teisę kontroliuoti, kaip karalius ir jo ministrai vykdo savo pareigas. Teismo sprendimai turėjo būti nešališki.
Žanas Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau, 1712– 1778) (2.3 pav.), iš Šveicãrijos kilęs švietėjas, didelį dėmesį skyrė žmonių socialinei nelygybei (1 šaltinis). Knygoje „Apie visuomenės sutartį“ jis teigė: „Žmogus yra gimęs laisvas, ir visur jis sukaustytas grandinėmis.“ Veikale „Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę“ autorius žmonijos idealu laikė pirmykštę bendruomeninę santvarką. Ž. Ž. Ruso teigimu, kol žmonės dirbo tik tokį darbą, kurį pajėgdavo atlikti vienas žmogus, ir vertėsi tokiais verslais, kuriems nereikėjo daug rankų, jie gyveno laisvi, sveiki ir laimingi, „kiek iš prigimties galėjo būti tokie, o tarpusavio santykiuose ir toliau mėgavosi visais bendravimo džiaugsmais, nepažeidžiančiais jų nepriklausomybės“. Padėtis pasikeitė, kai vienam žmogui prireikė kito pagalbos, kada atsirado nuosavybė, o kartu darbas tapo būtinybe. Švietėjas pasisakė už žmonių turtinę lygybę, smerkė absoliutizmą, feodalizmą, o idealia santvarka laikė respubliką, aukščiausią valdžią siūlė atiduoti tautai.
Išvardytos švietėjų idėjos padarė didelę įtaką Europai, labiausiai tai matyti analizuojant valstybių valdymo ir visuomenės struktūros pokyčius. XVIII a. vid. susiformavo nauja valdymo forma – apšviestàsis absoliutizmas. Jo metu daugelis Europos monarchų savo valstybėse vykdė reformas atsižvelgdami į švietėjų idėjas. Monarchai ir filosofai bendradarbiavo iki 1789 m. Prancūzijos revoliucijos. Daug švietėjų idėjų įgyvendinta kuriant JAV. Šios idėjos tapo idealu pirmiausia Europoje, o vėliau ir kituose žemynuose kuriant demokratines valstybes. Net ir dabartinėje Lietuvos Respublikos Konstitùcijoje galima rasti svarbiausių švietėjų idėjų, tarp jų: valdžia turi priklausyti tautai, įteisintas valdžių padalijimo principas atskiriant tris valdžias: įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Tai įtvirtinta visose šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse.
Klausimai ir užduotys
- Pasakykite, ką ypač kritikavo Dž. Lokas, Š. L. de Monteskjė ir Ž. Ž. Ruso.
- Kuo apšviestasis absoliutizmas skyrėsi nuo absoliutizmo?
3. Enciklopedijos leidimas Prancūzijoje ir jos įtaka visuomenei
AKTUALU! Kaip susiję 2.4 ir 2.5 paveiksluose matomi leidiniai? Kodėl jie buvo išleisti?
1751 m. pasirodė pirmasis daugiatomio leidinio „Enciklopedija, arba Aiškinamasis mokslų, menų ir amatų žodynas“ (2.4 pav.) tomas. Ši enciklopedija – rašytinis žinių rinkinys, žmonijos žinių santrauka. „Enciklopediją“ leido prancūzų švietėjai Deni Didro (Denis Diderot) (2.6 pav.) ir Žanas Le Ronas d’Alamberas (Jean Le Rond d’Alembert), bendradarbiavo žymiausi to meto Prancūzijos švietėjai, tarp jų: Š. L. de Monteskjė, Ž. Ž. Ruso, Volteras (Voltaire). Tai šiuolaikinių enciklopedijų, netgi „Vikipedijos“ pradžia.
Kaip paveiksle pavaizduotas asmuo susijęs su XVIII a. Prancūzijoje leista „Enciklopedija“?
Enciklopedistai pavyzdine santvarka laikė Ánglijos parlamentarizmą. Šioje santvarkoje karalius ir parlamentas visų labui dalijosi valdžią. „Enciklopedijoje“ bendradarbiavo daug švietėjų, ji sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Daugiatomis leidinys buvo parašytas laikantis bendros griežtos programos. Leidinyje daug kritikuota religija ir to meto Prancūzijos valdžia – absoliutizmas, feodalinė santvarka. Dėl to enciklopedijos redaktoriai nuolat sulaukdavo daug priekaištų, o dvasininkija, ypač jėzuitai, dėl atviros kritikos Bažnyčiai leidinį pavadino „Šėtono Biblija“ ir siekė, kad Prancūzijos valdžia jį uždraustų. „Enciklopedija“ net du kartus buvo uždrausta ir popiežiaus pasmerkta. Bet dėl įtakingų politikų pasipriešinimo, nepaisant iškylančių sunkumų, „Enciklopedija“ buvo leidžiama ir toliau. 1772 m., išleidus 28-ą tomą, daugiatomis leidinys buvo baigtas.
„Enciklopedijoje“ didelis dėmesys skirtas pasaulietinio mokslo pažangai. Leidinyje straipsniai buvo parašyti populiaria kalba, enciklopedija dėl aktualaus turinio sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo – visi tomai išleisti apie 4 000 egzempliorių tiražu. Leidinyje skelbtos mintys padėjo teorinį pagrindą 1789 m. Prancūzijoje kilusiai revoliucijai (plačiau žr. 4 vadovėlio temą).
Šiais laikais daugelis pasaulio valstybių leidžia savo enciklopedijas. Savos enciklopedijos turėjimas – tautos brandos požymis. Nepriklausomoje Lietuvojè pirmą kartą enciklopedija pradėta leisti XX a. antrajame dešimtmetyje ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos išleisti 9 tomai. Po Antrojo pasaulinio karo priverstinai į JAV pasitraukę lietuviai Bostone išleido daugiatomę „Lietuvių enciklopediją“, o Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje išleista pagal valdžios reikalavimus parašyta „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“. 1990-aisiais atkurta nepriklausoma Lietuvà prieš keletą metų baigė leisti daugiatomį leidinį „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (2.5 pav.), ji visuomenei prieinama internete. Šis leidinys skiriasi nuo „Vikipedijos“ ir kitų internete randamų nemokslinių straipsnių tuo, kad enciklopedijoje pateikti straipsniai yra recenzuoti – įvertinti mokslininkų. Taigi, „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ skelbiami patikimi straipsniai, juose pateikta informacija galima remtis atliekant projektinį darbą ar kitą tyrimą.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Apšvietos epochos Prancūzijoje pradėta leisti daugiatomė „Enciklopedija“?
- Aptarkite, kodėl Prancūzijoje leista „Enciklopedija“ sulaukė prieštaringų vertinimų.
4. Pokyčiai švietimo ir mokslo srityje Europoje
Dar XVII a. prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas Renė Dekartas (René Descartes, 1596–1650) suformulavo teiginį „Mąstau, vadinasi, esu“. Mokslininkas didelį dėmesį skyrė abejojimo metodui ir laikėsi nuomonės, kad tikra galima laikyti tik tai, ką įmanoma aiškiai suvokti. Įvairiems dalykams tirti jis siūlė taikyti analitinį matematikos metodą: analizuojamus dalykus skaidyti į dalis ir iš pradžių tirti paprastesnius dalykus laipsniškai pereinant prie sudėtingesnių. R. Dekartas buvo įsitikinęs – tokiu tyrimu galima prieiti prie logiškų, argumentuotų teiginių. Pradėta suvokti, kad protas gali atskleisti dėsningumus.
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl buvo uždraustas ir net iš kai kurių Europos valstybių išvytas jėzuitų ordinas?
Apšvietos epochoje atsirado didelis tikėjimas mokslo pažanga. Mokslas suvoktas kaip turintis savo dėsnius. Mokslininkai ypatingą dėmesį skyrė gamtos stebėjimui ir mėgino rasti jos dėsnius. Šiam tikslui pasiekti mokslininkai stebėjimų pagrindu darė bandymus. Didelio populiarumo sulaukė tikslieji mokslai. Izaokas Niutonas (Isaac Newton, 1643–1727), knygoje „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ aprašydamas visuotinę trauką, padėjo pamatus klasikinei mechanikai. I. Niutono mechanika pagrįsta kiekybiniu gamtos aiškinimu, griežtu priežastingumu ir nesiremia jokiomis hipotèzėmis. Ilgainiui visų švietėjų moksliniai pasiekimai pradėti taikyti praktiškai (žr. 33 vadovėlio temą apie pramonės revoliuciją).
XVIII a. svarbių pokyčių įvyko švietimo srityje. Didelę įtaką darė švietėjų idėjos. Itin išaukštintas protas, o ne religija. Švietimas atskirtas nuo religijos ir tapo pasaulietinis. Dėl Apšvietos epochoje prasidėjusių didelių švietimo pokyčių ir absoliutizmo spaudimo popiežius 1773 m. uždraudė jėzuitų ordiną. Jis jau anksčiau buvo išvytas iš Portugãlijos, Ispãnijos ir Prancūzijos. Šis ordinas prarado švietimo kontrolę. Pradėti pertvarkyti universitetai, gimnazijos ir kitos mokymo įstaigos. Buvo keičiamos mokymo programos, vadovėliai. Mokslas tapo prieinamesnis platesniems gyventojų sluoksniams. Švietimas priartintas prie gyvenimo poreikių. Plito leidiniai, kuriuose patariama gyventojams, kaip geriau dirbti žemę, prižiūrėti vaikus, rūpintis išvaizda. Nuo Viduramžių vartota lotynų kalba, buvusi mokslo ir Bažnyčios kalba, turėjo užleisti vietą kitoms kalboms. Europos visuomenėje ėmė vyrauti prancūzų kalba (2 šaltinis).
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl XVIII a. dar vadinamas Mokslo amžiumi.
- Kokių pokyčių įvyko Europos švietime XVIII amžiuje?
5. Edukacinės komisijos įsteigimas ir pokyčiai Lietuvos švietime
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kaip ir kodėl Lietuvoje mokslas buvo atskirtas nuo religijos?
Lietuvoje nuo XVIII a. iki XIX a. antrojo dešimtmečio, kaip ir kitose Europos valstybėse, plito Apšvietos epochos idėjos. Dėl to įvyko didelių pokyčių pirmiausia Lietuvõs švietime. 1773 m. popiežiui panaikinus jėzuitų ordiną, kurio rankose buvo švietimas (2.7 pav.), ir didžiajai daliai ATR mokslo įstaigų likus be priežiūros, tais pačiais metais įkurta Edukãcinė komisija. Komisijos pirmininkas – Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Edukacinė komisija – pirmoji Euròpoje pasaulietinė švietimo ministerija, siekusi kuo sparčiau pertvarkyti šalies švietimo sistemą. Įvestas naujas administracinis suskirstymas. ATR padalyta į provincijas, o jos suskirstytos į švietimo apygardas: Lénkijoje sudarytos 6, o LDK – 4. Lenkijoje kiekvieną provinciją prižiūrėjo Krókuvos, o Lietuvoje – Vilniaus universitetas (1781 m. pavadintas LDK vyriausiąja mokykla). Vilniaus universitetas tvarkė Lietuvos švietimo provinciją, kontroliavo 32 vidurines mokyklas ir apie 300 parapinių ar namų mokyklų. Gausiausiai šias mokyklas lankė valstiečių vaikai, jose buvo mokoma lietuviškai. Edukacinės komisijos nariai, remdamiesi Mokyklų tikrinimo instrukcijomis, dažnai vizitavo mokyklas priskirtose mokymo apygardose.
Edukacinei komisijai buvo pavesta atnaujinti ir supasaulietinti švietimo sistemą (3, 4 šaltiniai). Tam pertvarkytos mokymo programos, buvo keičiami vadovėliai. Remiantis Apšvietos idėjomis, ypatingas dėmesys skirtas gamtos ir tiksliesiems mokslams. Dėl to išleista naujų matematikos, fizikos, botanikos ir kitų mokomųjų dalykų vadovėlių. Vietoj lotynų kalbos Lenkijoje ir Lietuvoje pradėta dėstyti lenkų kalba. Lietuviškai buvo mokoma tik Lietuvos pradžios mokyklose. Daug dėmesio skirta praktinėms žemės ūkio reikmėms, amatų įgūdžiams ugdyti, pradėta rūpintis kūno kultūros ugdymu.
Rusijai okupavus Lietuvą, 1803 m. Edukacinė komisijabuvo panaikinta. Švietimo sistemai ėmė vadovauti Vilniaus universitetas, pavadintas Imperatoriškuoju universitetu.
Klausimai ir užduotys
- Kokiu tikslu įsteigta Edukacinė komisija?
- Panagrinėkite, kaip pasikeitė Lietuvos švietimo administravimas veikiant Edukacinei komisijai.
6. Klasicizmas Lietuvoje
AKTUALU! Kuo architektūriškai skiriasi 2.8 ir 2.9 paveiksluose matomi pastatai? Kokie svarbiausi klasicizmo bruožai?
Apšvietos epochoje Lietuvos architektūroje išplito klasicizmo stilius (2.8 pav.). Jis atsirado XVIII a. viduryje Prancūzijoje ir pakeitė baroką (2.9 pav.). Klasicizmui didelę įtaką padarė prancūzų švietėjų idėjos, Lietuvos diduomenės kultūriniai ryšiai su Lénkija ir Vakarų Europà, pirmiausia Itãlijos miestais, Prancūzijà. Klasicizmas Lietuvos architektūroje ėmė plisti nuo XVIII a. aštuntojo dešimtmečio. Baroko stilius vyravo statant religinius pastatus, o klasicizmo stiliumi buvo statomi daugiausia pasaulietiniai pastatai. Lietuvoje jų statymą užsakydavo pasiturintys bajorai, tai paspartino klasicizmo išplitimą šalyje. Lietuvoje dirbantys vietiniai ar iš užsienio pakviesti menininkai privalėjo ne tik laikytis klasicizmo stiliaus taisyklių, bet ir atsižvelgti į užsakovų pageidavimus.
Klasicizmui didelį poveikį padarė Lietuvos meno mokyklos įsteigimas. 1793 m. Lietuvos Vyriausiojoje mokykloje įsteigta Architektūros katedra, jai ėmė vadovauti profesorius Laurynas Gucevičius (2.10 pav.). Jis laikomas lietuviškosios klasicizmo architektūros pradininku. L. Gucevičius rekonstravo daug pastatų Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse. Žymiausi jo rekonstruoti pastatai Vilniuje – Vilniaus katedra ir rotušė. Už Vilniaus katedros rekonstrukciją ATR karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis jį apdovanojo aukso medaliu.
Kuo Lietuvos kultūrai nusipelnė paveiksle matomas menininkas? Pasidomėkite, kodėl jo sukurti darbai priskiriami Apšvietos epochai.
Daug nuveikta dailės srityje. 1797 m. Vilniaus universitete įsteigta Tapybos ir piešimo katedra, jai ilgą laiką vadovavo profesorius Pranciškus Smuglevičius, dailės studijas baigęs Šv. Luko dailės akademijoje Ròmoje. P. Smuglevičius laikomas žymiausiu Lietuvos klasicizmo dailininku, yra nutapęs daug paveikslų istorine tematika, juose reiškiama tautos, asmens laisvė, pasiaukojimas visuomenei, tėvynei (pvz., „Ketverių metų seimo 1791 05 03 sesija“, „Tado Kosciuškos priesaika Krókuvos turgaus aikštėje 1794 m.“). Vertingi P. Smuglevičiaus su Antika, religija, Vilniaus miesto istorija susiję ir kitos tematikos piešiniai.
XVIII a. septintajame aštuntajame dešimtmetyje Kristijonas Donelaitis sukūrė poemą „Metai“. Šis kūrinys pirmą kartą paskelbtas 1818 metais. „Metai“ padarė didelę įtaką pasaulietinės grožinės lietuvių literatūros atsiradimui. Kūrinyje didelis dėmesys skiriamas tautos moralinėms vertybėms, išaukštinamas žmogaus pamaldumas, darbštumas, ištikimybė, teisingumas, tautos papročiai, tradicijos; smerkiamas Dievo netikėjimas, tingėjimas, svetimų madų, tradicijų vaikymasis.
XVIII a. Vilniuje daug nuveikė žydas Vilniaus Gaonas Elijahu ben Šlomo Zalmanas (1720–1797). Jis laikomas didžiausiu šventos žydų knygos – Talmudo – žinovu. Vilniaus Gaonas, remdamasis daugeliu šaltinių ir logika, Talmude aptiko klaidų ir parašė komentarus. Nuo tada žydų tauta skaito Talmudą su Gaono taisymais ir komentarais. Žydų dvasinis lyderis Gaonas, dar vadinamas Išminčiumi, daug prisidėjo prie to, kad žydų tauta Apšvietos epochos Vilnių ėmė dar labiau vertinti kaip stiprų intelektualinį, kultūrinį, dvasinį ir politinį žydų centrą.
Apšvietos epochoje įvykę esminiai pokyčiai padėjo pamatus šių laikų Europos ir Lietuvos visuomenės švietimui, mokslui bei kultūrai.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite ne mažiau kaip tris svarbiausius klasicizmo bruožus.
- Įvardykite žymiausius L. Gucevičiaus ir P. Smuglevičiaus darbus.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI
- Nurodykite esminį Apšvietos epochos bruožą.
- Dirbdami poromis, apibūdinkite ne mažiau kaip tris švietėjų mintis, kaip jie siūlė keisti valstybės valdymą ir visuomenės padėtį.
- Kaip manote, kodėl XVIII a. švietėjai nusprendė leisti „Enciklopediją“?
- Apibūdinkite Edukacinės komisijos įgyvendintas Lietuvos švietimo pertvarkas.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi „Visuotine lietuvių enciklopedija“ ir kita medžiaga, rasta internete, parenkite pranešimą „Britų arba prancūzų (ne mažiau kaip trijų) švietėjų darbai ir jų įtaka Europai“. Pranešimus pristatykite klasės draugams.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš Žano Žako Ruso knygos „Samprotavimas apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus“
Aš stengiausi atskleisti nelygybės kilmę ir vystymąsi, politinių bendrijų susikūrimą ir jų kvailą pritaikymą, remdamasis žmogaus prigimtimi, pasitelkęs į pagalbą tik vieną švyturį – protą – ir nepriklausomai nuo šventųjų dogmų, suteikiančių aukščiausiajai valdžiai dieviškosios teisės sankciją. Iš to, kas pasakyta, aišku, kad nelygybė, beveik nepastebima prigimtinės būklės, mūsų sugebėjimų ir žmogaus proto pasiekimų sąskaita stiprėja ir auga, kol pagaliau, įvedus nuosavybę ir įstatymus, tampa tvirta ir teisėta. Iš to taip pat aišku, kad dvasinė nelygybė <...> visada prieštarauja prigimtinei teisei <...>; šis skirtumas pakankamai ryškiai parodo, ką mes šiuo atžvilgiu turime manyti apie visose civilizuotose tautose viešpataujančią nelygybę, nes, kad ir kaip mes apibrėžtume prigimtinį įstatymą, jam aiškiai prieštarauja, kad vaikas įsakinėtų seniui, kvailys vadovautų išmintingam žmogui ir kad saujelė žmonių skęstų pertekliuje, o alkana masė neturėtų pačių būtiniausių dalykų.
Pagal Jean-Jacques Rousseau knygą „Samprotavimas apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus“, „Filosofijos istorijos chrestomatija“, Vilnius, 1987, p. 341–343.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokia pagrindinė šaltinio mintis?
- Kuo autorius grindžia žmonių nelygybę?
- Kaip šaltinio autorius vertina valdžią ir pasiturinčiuosius?
- Kokios autoriaus ideologinės pažiūros?
- Kurioms autoriaus mintims pritariate, kurioms prieštaraujate?
- Kaip, remdamiesi šaltiniu, galite įrodyti, kad jis sukurtas Apšvietos epochoje? Atsakymą pagrįskite.
2 ŠALTINIS
Iš Ulricho Imo Hofo knygos „Švietimo epochos Europa“
„Aš esu pasaulio pilietis, – netarnauju nei Prancūzijos karaliui, nei imperatoriui, aš tarnauju tik tiesai“, – apie 1700 m. rašė hugenotas Pierre’as Bayle’is, pirmosios švietimo enciklopedijos sudarytojas. <...>
Nors ir sakoma, esą Dievas ir karalius galį kalbėti visomis kalbomis, vis dėlto prancūzų kalba buvo tapusi dominuojančia rūmų ir aukštuomenės kalba. Didikai savo gimtąja kalba arba jos tarmėmis, – jei apskritai ją mokėjo, – bendraudavo su savo tarnais. Prancūzų kalba pakeitė iki tol dar daug kur vartotą italų kalbą ir pamažu išstūmė mokslo kalbą – lotynų. Visi rūmai būdavo įrengiami vien pagal prancūzų pavyzdį. <...> Prancūzų, nebe lotynų, kalba buvo žodinė ir rašytinė kosmopolitizmo išraiška.
Pagal Ulrich Im Hof knygą „Švietimo epochos Europa“, vertė Nijolė Daujotytė, Vilnius, 1996, p. 86–87.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kaip šaltinyje vertinamas Dievas ir karalius?
- Kaip galite paaiškinti šaltinyje minimą sąvoką pasaulio pilietis?
- Kodėl šaltinyje lotynų kalba įvardyta kaip mokslo kalba?
- Kokie Apšvietos epochos visuomenės požymiai minimi šaltinyje? Išvardykite bent tris.
3 ŠALTINIS
[1590–1731]. Iš Vilniaus akademijos (universiteto) vizitatorių memorialų ir vyresniųjų nutarimų LDK jėzuitų mokykloms dėl mokslo, tvarkos, teatro ir panašiai
Apie mokslą:
1627 04 28. 4. Eretiškos knygos bibliotekoje tegul būna kuo greičiau atskiriamos ir laikomos uždarytos.
1639 01 18. 6. Tegul būna grąžintas paprotys po pamokų mokyti pusvalandį giedojimo. Reikia stengtis atgaivinti beveik visai apleistus muzikos ir giedojimo užsiėmimus, sudaryti sąlygas lankyti chorą tiems, kurie moka giedoti.
4 ŠALTINIS
Kelios pastabos apie Lietuvos mokyklas (Iš Edukacinės komisijos vizitatorių raportų)
Iš 1782–1783 m. G. Piramovičiaus raporto
Kretinga
Nedaug kas nori mokytis geometrijos, todėl daugelis neturtingesniųjų ruošiasi tapti kunigais, klysta manydami, kad kunigams geometrijos neprireiks. Tose mokyklose vos vienas kitas bajoras.
Pagal knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas“, sudarė Algirdas Baliulis, Elmantas Meilius, Vilnius, 2001, p. 800–801, 831–832.Remdamiesi šaltiniais ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokie buvo abiejų šaltinių išleidimo tikslai? Apibūdinkite.
- Kuo šie šaltiniai skiriasi vienas nuo kito?
- Kodėl pateiktuose šaltiniuose skiriasi požiūris į Lietuvos švietimą?
Užduotis.
Apšvietos epochos idėjos
Kuris iš apšvietos epochos filosofų savo moksliniuose darbuose akcentavo šią idėją?:
Filosofasmanė, kad visas visuomenės problemas gali išspręstikurie galvoja ne apie savo, o apie pavaldinių gerovę. Jeigurūpintųsi valdinių lavinimu, leistų teisingus įstatymus ir nežlugdytų verslo pernelyg dideliais mokesčiais, jų valstybėse gyventų apsišvietę, darbštūs ir turtingi žmonės, tuomet turtingas būtų ir valstybės iždas.
Sąvokos
Apšvietà – Europos civilizacijos istorijos laikotarpis, dažniausiai tapatinamas su XVIII a., kai suklestėjo švietimas, plito švietėjų skelbtos idėjos.
Apšviestàsis absoliutizmas – kai kurių Europos valstybių monarchų bandymai šiek tiek pertvarkyti valstybes pagal švietėjų idėjas.
Edukãcinė komisija – ATR už švietimo sistemą atsakinga institucija, įsteigta 1773 m. vietoj panaikinto jėzuitų ordino.
Enciklopedistai – prancūzų grupė, 1751–1772 m. leidusi „Enciklopediją, arba Aiškinamąjį mokslų, menų ir amatų žodyną“.
Hipotèzė – moksliškai neįrodytas, patikrinimo reikalingas spėjimas ir juo paremtas dalyko aiškinimas.
Konstitùcija – pagrindinis šalies įstatymas.
Konstitùcinė monárchija – paveldima karaliaus valdžia, kurią riboja konstitucija.
Suverenitètas – aukščiausioji valdžia.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"