Novelė ir apsakymas (2.1 tema)

Novelė

Kas yra novelė? Istorijos pamokose jau esate kalbėję apie Viduramžius ir po jų atėjusią Renesanso kultūros ir literatūros epochą. Būtent Renesanso epochoje susiformuoja mažasis pasakojamosios literatūros žanras – novelė. Kuo ypatingas jos pasakojimas? Novelės bruožai:

veiksmas yra glaustas;
nebūdingi šalutiniai epizodai, antraeiliai personažai, platesni aprašymai;
pasakojimo veiksmą sudaro svarbūs pagrindinio veikėjo gyvenimo įvykiai, vykstantys dažniausiai neilgą laiko tarpą;
pasakojimas remiasi ryškiomis priešpriešomis ir pasikeitimais, vieną situaciją netikėtai keičia kita, jai priešinga;
įvykiai pateikiami dinamiškai, skubant į svarbiausią tašką – ryškią kulminaciją, kurioje sprendžiamas pagrindinio veikėjo likimas;
atomazga paprastai yra netikėta, dramatiška.

Novelėje iš veikėjo biografijos paimamas vienas ar keli tarpusavyje susiję epizodai, atskleidžiantys svarbiausius jo charakterio bruožus. Daugiausia dėmesio skiriama tai akimirkai, kai žmogus turi apsispręsti, kaip jam elgtis, ir tai keičia jo tolesnį gyvenimą.

Daugiau

Apsakymas

Kas yra apsãkymas? Tai nedidelės apimties pasakojimas, atsiradęs maždaug XIX a., būdingas jaunai literatūrai, kuri neturi gilesnių literatūrinio pasakojimo tradicijų. Apsakymui būdinga:

glaustas pasakojimo laikas, nedidelė erdvė;
pagrindinis įvykis, nedaug veikėjų;
daugiau dėmesio nei novelėje skiriama veiksmo aplinkos, veikėjų aprašymams;
veiksmas vystosi ramiai, pamažu artėdamas prie pagrindinio įvykio, kuris nėra netikėtas;
palyginti su novele, pasakojimo ritmas lėtesnis.

Daugiau

Kas yra fabula ir kas siužetas?

Skaitydami Dž. Bokačo novelę atkreipkite dėmesį į vieną svarbų pasakojimo bruožą. Prieš prasidedant pasakojimui apie Federigą ir jo sakalą, yra prisimenamas Kopas di Borgezė Domenikis, kuris esą mėgo pasakoti šią istoriją. Tiesiogiai su novelės veiksmu jis nesusijęs, bet sustiprina pasakojamos istorijos tikroviškumo įspūdį ir ją įrėmina. Taigi turime istoriją ir tai, kaip ji pateikiama, papasakojama. Literatūros moksle tai įvardija dvi sąvokos: fabula ir siužetas.

Fabula vadinama nuosekli kūrinyje vaizduojamų įvykių seka. Fabulos įvykius sieja laiko, erdvės, priežastingumo ir kitokie loginiai ryšiai. Fabuloje įvykiai išdėliojami nuoseklia tvarka: užuomazgoje pristatomi veikėjai, veiksmo laikas ir erdvė, aiškėja problematika; veikėjų susidūrimai atveda veiksmą į kulminaciją; kulminaciją vainikuoja atomazga.

Nuoseklus įvykių pasakojimas gali būti įrėmintas komentaru, kaip Dž. Bokačo novelėje, nuoseklų pasakojimą gali pertraukti ankstesnių veikėjo gyvenimo įvykių paminėjimas, istorija gali būti prisimenama po tam tikro laiko (pavyzdžiui, Jono Biliūno apsakymo „Kliudžiau“ pasakotojas prisimena savo vaikystę ir vienintelį gyvenime šūvį). Toks pasakojimas labiau intriguoja, yra įdomesnis skaitytojui. Tai, kokia seka įvykiai pateikiami kūrinyje, vadinama siužetu.

Modernus pasakojimas dažniau yra fragmentiškas, peršokama iš vienos erdvės ar laiko į kitą, įvykių seka gali būti sumaišoma, atsiranda spragų. Tokio pasakojimo autorius pasikliauja skaitytojo gebėjimu iš pateikto siužeto epizodų atkurti nuoseklią įvykių eigą, kitaip sakant, fabulą.