Tema 5.10 (Gamtos mokslai 5 kl)

Skyriaus „Medžiagų karalystė“ apibendrinimas

Skyriaus „Medžiagų karalystė“ apibendrinimas

Tema / sąvoka

Apibūdinimas

Medžiagų savybės

  • Medžiagos pasižymi įvairiomis skirtingomis savybėmis: spalva, skoniu, kvapu, tirpumu vandenyje, trapumu, kalumu ir kitomis.
  • Kai kurios medžiagų savybės gali būti nustatytos naudojantis prietaisais, pavyzdžiui, lydymosi ir virimo temperatūros matuojamos termometru.
  • Dujų virimo temperatūra yra jų suskystinimo temperatūra.
  • Kietųjų medžiagų virimo temperatūra matuojama šias medžiagas pavertus skystosiomis.

Atomai ir elementai

  • Šiuo metu žinoma 118 cheminių elementų, iš jų sudarytos visos medžiagos. 94 iš šių elementų randami gamtoje.
  • Mažiausia elemento dalelė yra atomas. Atomai yra be galo mažos dalelės.
  • Mažiausia medžiagos dalelė, turinti tos medžiagos savybių, yra molekulė.
  • Molekulių sudėtis gali būti užrašyta formulėmis, kuriomis žymimi jas sudarančių elementų atomų simboliai ir tų atomų skaičius.

Grynosios medžiagos ir mišiniai

  • Medžiagos gali sudaryti mišinius, jų savybės skiriasi nuo juos sudarančių grynųjų medžiagų savybių.
  • Mišiniai skiriasi juos sudarančių dalelių dydžiu.
  • Tirpalai yra tirpiklio (pavyzdžiui, vandens) ir juose ištirpusios medžiagos mišiniai.
  • Mišinių išskirstymo būdai paremti mišinį sudarančių medžiagų dalelių dydžiu, pavyzdžiui, tirpalai yra garinami, o stambios dalelės – filtruojamos arba nusodinamos.
  • Lydiniai yra kelių kartu sulydytų metalų mišiniai.

Oras

  • Oras yra dujų mišinys, sudarytas iš azoto, deguonies ir kitų dujų.
  • Kvėpavimui ir degimui palaikyti reikalingas deguonis. Deguonis sudaro tik penktadalį oro.
  • Daugiausia deguonies pagamina miškai ir vandenynų fitoplanktonas.
  • Azotas reikalingas augalams tręšti, tačiau jo augalai tiesiogiai iš oro nepasisavina.
  • Azoto trąšos susidaro iš mėšlo arba pagaminamos dirbtinai.

Mūsų organizmui būtinos medžiagos

  • Maisto medžiagos – medžiagos, kurių gauname su maistu, kad organizmas augtų ir būtų sveikas.
  • Pagrindinės yra šios maisto medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, vitaminai.
  • Vanduo yra būtinas mūsų organizmui ir atlieka įvairias funkcijas.
  • Mitybos sutrikimai – tai nepakankama arba netinkama mityba, daranti didelę fizinę ir psichologinę žalą.
  • Dažniausi mitybos sutrikimai yra anoreksija, bulimija ir persivalgymas.

Kaip mūsų kūnas pasisavina skirtingas medžiagas

  • Medžiagų pernaša – tai medžiagų keliavimas iš ląstelės į ląstelę.
  • Virškinimo sistemą sudaro burna, stemplė, skrandis ir žarnynas. Virškinimo sistema aprūpina mus maisto medžiagomis ir energija.
  • Kvėpavimo sistema sudaryta iš nosies, trachėjos, bronchų ir plaučių. Ji aprūpina mus deguonimi ir pašalina anglies dioksidą.
  • Kraujotakos sistemą sudaro kraujagyslės ir širdis. Kraujotakos sistema po kūną išnešioja maisto medžiagas ir deguonį.

Šiluma ir jos perdavimas

  • Visi už aplinką šiltesni kūnai vadinami šilumos šaltiniais.
  • Šiluma yra energijos forma.
  • Šilumą galima perduoti keleriopai: šilumos perdavimu, konvekcija ir šiluminiu spinduliavimu.
  • Šiluminis laidumas – savaiminis šiluminės energijos atidavimo procesas kietuosiuose kūnuose (rečiau – skysčiais ir dujomis) iš aukštesnės temperatūros srities į žemesnę.
  • Konvekcija yra šilumos pernešimas srautais dujose arba skysčiuose.
  • Šilumos pernešimas ne medžiagomis vadinamas šiluminiu spinduliavimu.

Temperatūra ir jos matavimas

  • Kūno šilumos rodiklis yra jo temperatūra.
  • Temperatūrą matuojantis prietaisas vadinamas termometru.
  • Yra trys pagrindinės temperatūros matavimo skalės: Farenheito, Celsijaus ir Kelvino.
  • Celsijaus ir Farenheito skalių ryšį galima išreikšti lygtimi
    t_{\mathrm{C}}=\frac{5}{9}\left(t_{\mathrm{F}}-32\right),
    čia tC yra temperatūra pagal Celsijaus skalę, o tF– temperatūra pagal Farenheito skalę.​
  • Absoliutusis nulis – pati žemiausia temperatūra. Esant absoliučiajam nuliui 0 K (–273 °C), molekulės nustoja judėti.
Prašau palaukti