Skyriaus „Medžiagų karalystė“ apibendrinimas

Tema / sąvoka

Apibūdinimas

Medžiagų savybės

• Medžiagos pasižymi įvairiomis skirtingomis savybėmis: spalva, skoniu, kvapu, tirpumu vandenyje, trapumu, kalumu ir kitomis.
• Kai kurios medžiagų savybės gali būti nustatytos naudojantis prietaisais, pavyzdžiui, lydymosi ir virimo temperatūros matuojamos termometru.
• Dujų virimo temperatūra yra jų suskystinimo temperatūra.
• Kietųjų medžiagų virimo temperatūra matuojama šias medžiagas pavertus skystosiomis.

Atomai ir elementai

• Šiuo metu žinoma 118 cheminių elementų, iš jų sudarytos visos medžiagos. 94 iš šių elementų randami gamtoje.
• Mažiausia elemento dalelė yra atomas. Atomai yra be galo mažos dalelės.
• Mažiausia medžiagos dalelė, turinti tos medžiagos savybių, yra molekulė.
• Molekulių sudėtis gali būti užrašyta formulėmis, kuriomis žymimi jas sudarančių elementų atomų simboliai ir tų atomų skaičius.

Grynosios medžiagos ir mišiniai

• Medžiagos gali sudaryti mišinius, jų savybės skiriasi nuo juos sudarančių grynųjų medžiagų savybių.
• Mišiniai skiriasi juos sudarančių dalelių dydžiu.
• Tirpalai yra tirpiklio (pavyzdžiui, vandens) ir juose ištirpusios medžiagos mišiniai.
• Mišinių išskirstymo būdai paremti mišinį sudarančių medžiagų dalelių dydžiu, pavyzdžiui, tirpalai yra garinami, o stambios dalelės – filtruojamos arba nusodinamos.
• Lydiniai yra kelių kartu sulydytų metalų mišiniai.

Oras

• Oras yra dujų mišinys, sudarytas iš azoto, deguonies ir kitų dujų.
• Kvėpavimui ir degimui palaikyti reikalingas deguonis. Deguonis sudaro tik penktadalį oro.
• Daugiausia deguonies pagamina miškai ir vandenynų fitoplanktonas.
• Azotas reikalingas augalams tręšti, tačiau jo augalai tiesiogiai iš oro nepasisavina.
• Azoto trąšos susidaro iš mėšlo arba pagaminamos dirbtinai.

Mūsų organizmui būtinos medžiagos

• Maisto medžiagos – medžiagos, kurių gauname su maistu, kad organizmas augtų ir būtų sveikas.
• Pagrindinės yra šios maisto medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, vitaminai.
• Vanduo yra būtinas mūsų organizmui ir atlieka įvairias funkcijas.
• Mitybos sutrikimai – tai nepakankama arba netinkama mityba, daranti didelę fizinę ir psichologinę žalą.
• Dažniausi mitybos sutrikimai yra anoreksija, bulimija ir persivalgymas.

Kaip mūsų kūnas pasisavina skirtingas medžiagas

• Medžiagų pernaša – tai medžiagų keliavimas iš ląstelės į ląstelę.
• Virškinimo sistemą sudaro burna, stemplė, skrandis ir žarnynas. Virškinimo sistema aprūpina mus maisto medžiagomis ir energija.
• Kvėpavimo sistema sudaryta iš nosies, trachėjos, bronchų ir plaučių. Ji aprūpina mus deguonimi ir pašalina anglies dioksidą.
• Kraujotakos sistemą sudaro kraujagyslės ir širdis. Kraujotakos sistema po kūną išnešioja maisto medžiagas ir deguonį.

Šiluma ir jos perdavimas

• Visi už aplinką šiltesni kūnai vadinami šilumos šaltiniais.
• Šiluma yra energijos forma.
• Šilumą galima perduoti keleriopai: šilumos perdavimu, konvekcija ir šiluminiu spinduliavimu.
• Šiluminis laidumas – savaiminis šiluminės energijos atidavimo procesas kietuosiuose kūnuose (rečiau – skysčiais ir dujomis) iš aukštesnės temperatūros srities į žemesnę.
• Konvekcija yra šilumos pernešimas srautais dujose arba skysčiuose.
• Šilumos pernešimas ne medžiagomis vadinamas šiluminiu spinduliavimu.

Temperatūra ir jos matavimas

• Kūno šilumos rodiklis yra jo temperatūra.
• Temperatūrą matuojantis prietaisas vadinamas termometru.
• Yra trys pagrindinės temperatūros matavimo skalės: Farenheito, Celsijaus ir Kelvino.
• Celsijaus ir Farenheito skalių ryšį galima išreikšti lygtimi
  t_{\mathrm{C}}=\frac{5}{9}\left(t_{\mathrm{F}}-32\right),​
  čia t_C yra temperatūra pagal Celsijaus skalę, o t_F– temperatūra pagal Farenheito skalę.​
• Absoliutusis nulis – pati žemiausia temperatūra. Esant absoliučiajam nuliui 0 K (–273 °C), molekulės nustoja judėti.