Išmatuokime
Stebėdami gamtos reiškinius ar mus supančią aplinką ir joje esančius kūnus, dažnai užduodame klausimus: kokio aukščio (1.3.1 pav.), koks atstumas (1.3.2 pav.), kokia masė (1.3.3 pav.), kokia talpa (1.3.4 pav.). Vadinasi, pradedame analizuoti stebimus daiktus.
Gamtos reiškiniai ir supanti aplinka
Į visus šiuos ar panašius klausimus galima atsakyti nustatant fizikinius dydžius. Fizikiniais dỹdžiais vadinami reiškinių, kūnų ar medžiagų savybes apibūdinantys dydžiai, tokie kaip il̃gis, tū̃ris, mãsė, tañkis, laikas ir kt.
Ką reiškia išmatuoti kurį nors fizikinį dydį?
Išmatuoti kurį nors fizikinį dydį – tai palyginti jį su tos pačios rūšies dydžiu, kuris laikomas to dydžio matavimo vienetu – etalonù.
Etalònas iš prancūzų kalbos (etalon) reiškia „pavyzdys“. Galima pasakyti, kad etalonas – tai pavyzdinis matas, su kuriuo galima palyginti kitus dalykus. Pavyzdžiui, išmatuoti savo ūgį reiškia palyginti jo dydį su vieno metro etalonu (1.3.5 pav.).
Dėmesio! Matuoti reikia labai tiksliai. Į liniuotę arba kitą ilgio matavimo prietaisą reikia žiūrėti statmenai.
Matavimų idėja – labai sena. Spėjama, kad žmogus pradėjo matuoti tada, kai pradėjo lyginti, nes bet koks palyginimas yra savotiškas matavimas.
Pavyzdžiui, tokie pasakymai, kaip „vanduo iki kelių“, „sunkus kaip akmuo“, „mažas kaip pipiras“, mums suteikia tam tikros informacijos. Gilioje senovėje įprastinių matų pagrindas buvo pats žmogus, jo kūno dalys, ūgis ir su žmogaus veikla susiję veiksmai. Pavyzdžiui, vienas iš plačiausiai vartotų ilgio matavimo vienetų buvo uolektis (1.3.6 pav.). Tai atstumas tarp alkūnės linkio ir pirštų galų. Uolektį pradėta naudoti maždaug prieš 5000 metų.
Bet, kaip suprantame, tai buvo netikslūs matavimai. Kadangi matavimai yra itin svarbūs moksle, prekyboje ir technologijose, reikėjo suvienodinti matavimų vienetus.
XVIII a. pabaigoje Prancūzijà, JAV ir Ánglija bandė susitarti dėl tarptautinės matų sistemos įvedimo. Tad 1795 m. Prancūzijos Nacionalinis Susirinkimas nusprendė, kad būtina įvesti metrinę sistemą. Jos pagrindiniai vienetai yra metras ir kilogramas. Tarptautine sistema ji tapo 1875 m., kai septyniolika šalių pasirašė metrinę konvenciją. Taip daugelyje Euròpos šalių buvo įvesta vienetų sistema, pagrįsta tarptautiniais metro ir kilogramo etalonais, saugomais Matų ir svarsčių biure Sevrè prie Parỹžiaus. O vėliau, 1960 m., 11-oje Tarptautinėje matų ir svorių konferencijoje ši sistema pavadinta SI sistema (sutrump. pranc. Le système international d’unités) ir dabar galioja daugelyje pasaulio valstybių. 1.3.1 lentelėje pateikti tik keli pagrindinių fizikinių dydžių matavimo vienetai SI sistemoje. Su kitais susipažinsite aukštesnėse klasėse.
1.3.1 lentelė. Pagrindiniai fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai SI sistemoje
Dydis | Dydžio simbolis | SI vienetas | Vieneto simbolis |
Ilgis | l | Metras | m |
Masė | m | Kilogramas | kg |
Laikas | t | Sekundė | s |
Temperatūra | T | Kelvinas | K |
Kartais reikia matuoti labai didelius arba labai mažus fizikinius dydžius. Kad nereikėtų rašyti labai didelių skaičių, fizikinių dydžių užrašymui supaprastinti naudojama kartotinių ir dalinių vienetų sistema (žr. priedą, p. 180). Pavyzdžiui, vidutinis atstumas nuo Žemės iki Mėnulio yra 384 400 000 m. Tai labai didelis skaičius, todėl patogu jį užrašyti naudojant kartotinius vienetus:
384 400 000 m = 384 400 km = 384,4 Mm (ką reiškia Mm, žr. priedą, p. 180).
Matavimo vienetų žymėjimas
- Ilgis
Gamtos moksle įvairių kūnų ilgis paprastai žymimas raide l. Pagrindinis jo matavimo vienetas tarptautinėje vienetų sistemoje yra mètras (1.3.7 pav.). Trumpai tai galime užrašyti taip:
[l] = 1 m.
- Plotas
Kūno paviršiaus dalį vadiname plótu. Jis žymimas raide S. Pagrindinis jo matavimo vienetas yra kvadratinis metras (m²):
[S] = 1 m2.
Matematikoje dažnai apskaičiuojame kvadrato plotą (1.3.8 pav., a):
S = a × a = a2,
čia a – kvadrato kraštinės ilgis.
O, pavyzdžiui, stačiakampio plotas apskaičiuojamas taip:
S = a × b,
čia a – stačiakampio ilgis, b – plotis.
- Tūris
Tū̃ris – kūno užimama vieta erdvėje (1.3.8 pav., b). Tūris žymimas raide V. Pagrindinis tūrio matavimo vienetas yra kubinis metras (m³):
[V] = 1 m³.
Pavyzdžiui, stačiakampio gretasienio tūris = ilgis × plotis × aukštis:
V = a × b × c.
Dėmesio!
1 ml = 1 cm³
1 l = 0,001 m³
- Masė
Mãsė – kurios nors medžiagos kiekio matas. Kūno masę nustatome svarstyklėmis (1.3.9 pav.). Pagrindinis masės matavimo vienetas yra kilogramas (kg):
[m] = 1 kg.
Tai įdomu!
Juvelyrikoje brangakmenių masės matavimo vienetas yra karãtas. Pavadinimas kilęs iš augalo saldžioji ceratonija (Ceratonia siliqua): jos sėklos naudotos sveriant, nes kiekvienos sėklos masė buvo vienoda – lygi 0,2 gramo.
Atliekant tiriamuosius darbus, teks naudotis įvairiais matavimo prietaisais: milimetrine liniuote, matavimo cilindru, svarstyklėmis (1.3.10 pav.). Tai nedidelis matuojamųjų prietaisų skaičius, tačiau su jais teks išmokti kruopščiai matuoti, tinkamai juos parinkti pagal matuojamų objektų dydį.
Prietaiso skalės padalos vertė
Visi matavimo prietaisai turi skalès, jose vienodais tarpais pažymėti brūkšneliai, vadinami padalomis. Kitaip tariant, šie prietaisai yra sugraduoti (lot. gradus – žingsnis, laipsnis). Prie padalų surašyti skaičiai.
Atstumas tarp gretimų skalės padalų vadinamas prietaiso skalės padalõs vertè.
Tai labai svarbus dydis! Prieš pradedant matuoti kurio nors fizikinio kūno dydį tam tikru prietaisu, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia yra to prietaiso skalės padalos vertė. Kaip praktiškai ji nustatoma? Tam tikslui pasirenkami du gretimi skalės brūkšneliai, prie kurių nurodytos dydžio vertės, ir iš didesnės vertės atimama mažesnė (1.3.11 pav.). Tada gautas skaičius padalijamas iš padalų, esančių tarp pasirinktų skalės brūkšnelių, skaičiaus. Pavyzdžiui, liniuotės padalos vertė yra 1 mm, nes tarpas tarp skaičių 0 ir 1, atitinkantis 1 cm, padalytas į 10 lygių dalių, o (1 cm – 0 cm) : 10 = 0,1 cm = 1 mm.
Dar vienas svarbus dalykas: kurio nors dydžio negalima išmatuoti absoliučiai tiksliai.
Skirtumą tarp išmatuotos ir tikrosios, paprastai nežinomos, matuojamo dydžio reikšmės vadiname matãvimo pãklaida.
Pavyzdžiui, matuojant kūno ilgį liniuote ar kitu prietaisu, absoliučiąja paklaida dažniausiai laikoma pusė mažiausios prietaiso padalos vertės. Išmatavus kūno ilgį milimetrais sugraduota liniuote, rezultatas užrašomas taip: l = 450,0 mm ± 0,5 mm.
Klausimai ir užduotys
- Su kuo senovėje dažniausiai buvo siejami matai?
- Kokius žinote pagrindinius fizikinius dydžius ir jų matavimo vienetus SI sistemoje?
- Kaip apskaičiuojamas stačiakampio gretasienio tūris? (Nurodykite formulę.)
- Išreikškite mėlynojo banginio masę SI sistemos vienetais.
mmėlynojo banginio= 15 t = ? - Apskaičiuokite 3 l talpos stiklainio tūrį m3.
Ko išmokome?
- Fizikiniais dydžiais vadinami reiškinių, kūnų ar medžiagų savybes apibūdinantys dydžiai, tokie kaip ilgis, tūris, masė, tankis, laikas ir kt.
- Išmatuoti kurį nors fizikinį dydį – tai palyginti jį su tos pačios rūšies dydžiu, kuris laikomas to dydžio matavimo vienetu – etalonu.
- Etalonas – tai pavyzdinis matas, su kuriuo galima palyginti kitus dalykus.
- Ilgis – atstumas tarp dviejų labiausiai nutolusių vietų; didžiausias kūno matmuo. Pagrindinis ilgio matavimo vienetas tarptautinėje vienetų sistemoje (SI) yra metras:
[l] = 1 m. - Kūno paviršiaus dalį vadiname plotu. Jis žymimas raide S. Pagrindinis ploto matavimo vienetas yra kvadratinis metras:
[S] = 1 m2. - Tūris – kūno užimama vieta erdvėje. Jis žymimas raide V. Pagrindinis tūrio matavimo vienetas yra kubinis metras:
[V] = 1 m3. - Masė – medžiagos kiekio matas. Kūno masę matuojame svarstyklėmis. Pagrindinis masės matavimo vienetas yra kilogramas:
[m] = 1 kg.