Tema 1.5 (Gamtos mokslai 5 kl)

Patyrinėkime

Norėdami tyrinėti aplinką, turime išmokti atlikti paprasčiausius matavimus: nustatyti kūno masę ir kūno tūrį. Pabandykime ką nors pamatuoti ir patobulinti laboratorinio darbo įgūdžius.

Norėdami išmatuoti kūno masę, turime tą kūną pasverti. Žmonės svėrė daiktus jau senų senovėje, pirmieji įrašai apie tai randami dar III–IV a. pr. Kr. Kūno masė buvo lyginama su pasirinktu masės vienetu – etalonu. Įvairiose vietovėse masės vienetai labai skyrėsi. Pavyzdžiui, Lietuvojè dar X a. pradėtas vartoti masės vienetas ilgasis, lygus apie 200 g. Sunkesnei masei nustatyti tada buvo naudojamas masės vienetas akmuo, jo masė lygi apie 15 kg. O Euròpoje buvo ypač paplitęs masės vienetas svaras, jo masė – apie 400 g. Kai kuriose šalyse masė svarais matuojama iki šiol. Tik XIX a. pasaulyje patvirtintas kūno masės etalonas – kilogramas, pagamintas iš brangiųjų metalų iridžio ir platinos lydinio. Šis etalonas saugomas šalia Parỹžiaus įkurtuose Matų ir saikų rūmuose. Pagal šį etaloną ir jo kopijas buvo nustatoma kūno masė. Masės etalono kopiją turi ir Lietuvà. Nuo 2019 m. Parỹžiuje esantis etalonas nebenaudojamas, o kūno masė apskaičiuojama pagal sudėtingas formules.

Kūno masei nustatyti sukurta įvairiausių svarstyklių. Jos paremtos masės matavimu lyginant su pasirinktais svarmenimis. Seniau buvo naudojamos svarstyklės, sudarytos iš dviejų lėkštelių. Ant vienos buvo dedami svarmenys, ant kitos – kūnas, kurio masę reikia nustatyti (1.4.1 pav.). Svarstyklės buvo taip ištobulintos, kad dabar jomis galima pasverti net žmogaus plauką.

1.4.1 pav. Anksčiau plačiai buityje buvo naudojamos tokios svarstyklės.

Yra daugybė įvairių svarstyklių, net naudojamų virtuvėje. Sverti tokiomis svarstyklėmis labai paprasta: tereikia jas įjungti ir, pasirodžius skaičiams, uždėti sveriamą kūną, pavyzdžiui, tuščią lėkštę (1.4.2 pav.). Tokios svarstyklės turi tik vieną lėkštelę, jose nėra svarmenų.

1.4.2 pav. Svėrimas virtuvinėmis svarstyklėmis

Vis dėlto svarstyklės yra prietaisas ir jis gali klysti. Todėl dažnai sveriame ne vieną, o kelis kartus, tada apskaičiuojame kūno masės vidurkį. Atlikime paprastą tyrimą ir įsitikinkime, ar turimos svarstyklės yra tikslios.

Jums reikės svarstyklių ir kokio nors daikto, kurio masę norite nustatyti. Uždėkite sveriamą kūną ant svarstyklių ir nustatykite jo masę. Tada išjunkite svarstykles ir vėl įjunkite. Dar kartą pasverkite kūną. Užrašykite jo masę. Šį bandymą pakartokite tris kartus. Jei visais trimis atvejais masė sutampa, vadinasi, tai ir yra tikroji kūno masė.

Kas kita, jei visais trimis atvejais gavote skirtingus rezultatus, nors skirtumas ir visai nedidelis. Tada, kad nustatytumėte tikrąją masę, reikės apskaičiuoti visų svėrimo rezultatų vidurkį: sudėkite visų trijų svėrimų rezultatus ir padalykite iš trijų. Tarkime, pirmą kartą pasvėrę gavote 12 g, antrą – 10, o trečią – 11. Sudėjus šiuos skaičius, bus 33 g. Šį skaičių padaliję iš 3, gausime 11 g. Vadinasi, tikroji kūno masė yra 11 g.

Iš šių duomenų nesunkiai apskaičiuosime svėrimo paklaidą, tai yra kiek tikroji masė gali skirtis sveriant šiomis svarstyklėmis. Tai labai paprasta. Pirmąkart pasvėrę gavome 12 g, vadinasi, rezultatas nuo tikrosios masės skyrėsi 1 g. Antruoju atveju masė buvo 10 g, taigi 1 g mažesnė už tikrąją. Rezultatai skiriasi 1 g (gauname arba didesnę, arba mažesnę masę). Tai reikia žinoti tomis svarstyklėmis sveriant kūnus. Toks masės skirtumas vadinamas svarstyklių paklaida. Kuo svarstyklės tikslesnės, tuo paklaida mažesnė.

Tiriamasis darbas
​„Kūno ​tūrio matavimas“

Pakartokime Archimedo bandymą ir išmatuokime nežinomo kūno tūrį. Kūnas turi būti sunkesnis už vandenį ir jame skęsti. Tam tiktų geležinis rutuliukas, nedidelis akmenukas ir pan.

Jums reikės: matavimo cilindro ir akmenuko, kuris tilptų į tą cilindrą.

Darbo eiga

  1. Pripilkite pusę cilindro vandens ir užrašykite įpilto vandens tūrį.
  2. Į šį cilindrą įmeskite akmenuką ir užsirašykite, kaip pakito cilindre esančio vandens tūris – iki kurios padalos pakilo vanduo (1.4.3 pav.).
  3. Apskaičiuokite susidariusį tūrių skirtumą ir taip gausite į cilindrą įmesto kūno tūrį.
1.4.3 pav. Akmenuko tūrio matavimas

Klausimai ir užduotys

  1. Kam naudojamos svarstyklės? Kaip, bėgant laikui, keitėsi kūno masės etalonai? 
  2. Paaiškinkite, kaip apskaičiuojama svarstyklių paklaida. Ar ji vienoda visose svarstyklėse?
  3. Kokia yra svarstyklių paklaida, jei tris kartus sveriant kūną gauti tokie rezultatai: 50, 52 ir 54 kg. Kokia yra tikroji kūno masė?
  4. Moneta sveria 1 g. Ar galima ją pasverti svarstyklėmis, kurių paklaida yra 2 g?
  5. Į vandens cilindrą įpilta 15 ml vandens. Įmetus akmenuką, vandens tūris padidėjo iki 18 ml. Koks akmenuko tūris?

Ko išmokome?

  • Kūnų masė matuojama svarstyklėmis ją lyginant su svarelio mase (masės etalonu).
  • Svarstyklės gali turėti paklaidą, ji nustatoma kelis kartus pasvėrus kūną.
  • Kūno tūris gali būti apskaičiuojamas pagal išstumto vandens tūrį.
Prašau palaukti