Skyriaus „Gamtos mokslų tyrimai“ apibendrinimas
Tema / sąvoka | Apibūdinimas |
Kaip atliekami gamtos mokslų tyrimai |
|
Elgesio taisyklės atliekant tyrimus |
|
Fizikinis dydis | Reiškinių, kūnų ar medžiagų savybes apibūdinantys dydžiai – ilgis, tūris, masė, tankis, laikas – vadinami fizikiniais dydžiais. |
Fizikinių dydžių matavimas | Išmatuoti fizikinį dydį – tai palyginti jį su tos pačios rūšies dydžiu, kuris laikomas to dydžio matavimo vienetu (etalonu). |
Kūno ilgis | Ilgis – atstumas tarp dviejų labiausiai nutolusių vietų; didžiausias kūno matmuo. Pagrindinis ilgio matavimo vienetas tarptautinėje vienetų sistemoje (SI) yra metras (m): [l] = 1 m. |
Kūno plotas |
|
Kūno tūris |
|
Kūno masė |
|
Prietaiso skalės padalos vertė | Atstumas tarp gretimų skalės padalų vadinamas prietaiso skalės padalos verte. Pasirenkami du gretimi skalės brūkšneliai, prie kurių nurodytos dydžio vertės, ir iš didesnės vertės atimama mažesnė. Pavyzdžiui, liniuotės padalos vertė yra 1 mm, nes tarpas tarp 0 ir 1, atitinkantis 1 cm, padalytas į 10 lygių dalių, o |
Matavimo paklaida | Skirtumą tarp išmatuotos ir tikrosios, paprastai nežinomos, matuojamo dydžio reikšmės vadiname matavimo paklaida. |
Absoliučioji paklaida | Prietaiso absoliučiąja paklaida laikoma pusė mažiausios prietaiso padalos vertės. Pavyzdžiui, išmatavus kūno ilgį milimetrais sugraduota liniuote, rezultatas užrašomas taip: |