Rūgštiniai, neutralieji ir baziniai tirpalai
Tirpalas gali būti ne tik saldus ar sūrus. Puikiai žinome, kad, į vandenį įlašinus citrinų sulčių ar acto, jis taps rūgštus. Tačiau ragauti galime ne visus tirpalus. Tai draudžia ir saugaus elgesio taisyklės. Kaip neragaujant sužinoti, kad tirpalas rūgštus?
Pasigaminkime paprastą tirpalą, kuris parodytų šią savybę, ir patikrinkime, kaip jis veikia.
Tiriamasis darbas „Rūgštinio tirpalo nustatymas“
Jums reikės: raudongūžio kopūsto (vietoj jo puikiai tinka mėlynių, aronijų sultys), vandens, citrinų sulčių (arba acto), stiklainio (arba kito talpesnio indo), 3 stiklinių.
Darbo eiga:
1. Patarkuokite raudongūžio kopūsto, tarkius užpilkite vandeniu ir gerai išmaišykite.
2. Į stiklinę nusunkite kopūsto sulčių dažais nusidažiusį tirpalą. Jis yra violetinės spalvos (2.7.1 pav.).
3. Į antrą stiklinę įpilkite paprasto vandens, o į trečią – vandens, į kurį įlašinta citrinų sulčių, acto ar kitokios rūgšties.
4. Į abi stiklines įlašinkite pasigaminto kopūsto sulčių tirpalo. Stebėkite, kaip pasikeitė spalva stiklinėse (2.7.2 pav.).
Matome, kad vandenyje kopūsto sulčių tirpalas spalvos nepakeitė. Vanduo yra neutralus, todėl kopūsto sulčių tirpalo spalva nesikeičia. O štai rūgščiame tirpale kopūsto sulčių tirpalo spalva tapo rausva. Raudongūžis kopūstas yra puikus indikãtorius (lot. indicator – rodytojas), parodantis, ar tirpalas yra rūgštus, ar ne, net neragavus.
Indikãtoriumi vadinama medžiaga, kurios spalva keičiasi skirtinguose tirpaluose.
Tęskime eksperimentą. Dabar į trečią stiklinę paskuskite muilo, o į ketvirtą įberkite žiupsnelį geriamosios sodos. Užpilkite vandens ir ištirpinkite medžiagas. Vėl įpilkite kopūsto sulčių tirpalo. Kaip dabar pasikeitė spalva? Abu tirpalai nusidažė žalsvai. Jei pabandytume pirštais paliesti šiuos tirpalus, pajustume, kad jie slidūs. Šių tirpalų ragauti negalima, tačiau kopūsto sulčių spalvos pokytis rodo, kad jie skiriasi nuo rūgščiųjų tirpalų. Jei vietoj muilo naudotumėte skalbimo miltelius, kopūsto sulčių tirpalo spalva būtų gelsva. Muilo ar sodos tirpalai yra bãziniai (2.7.2 pav.).
 | Vanduo nepakeičia kopūsto sulčių spalvos. Citrinų sulčių tirpalas yra rūgštus, kopūsto sultys nusidažo raudonai. Sodos tirpalas yra bazinis, kopūsto sultys nusidažo žalsvai. |
2.7.2 pav. Eksperimentas su neutraliuoju, rūgštiniu ir baziniu tirpalu | |
Tačiau, ištirpus daugeliui kitų medžiagų, tirpalai išlieka neutralūs, indikatorių spalva nepasikeičia. Tokie yra druskos, cukraus ir kiti tirpalai.
Šeimininkės gerai žino, kad, norint gauti gražią raudoną burokėlių spalvą, reikia įpilti šiek tiek rūgšties, pavyzdžiui, acto arba citrinų sulčių. Yra daugybė įvairių indikatorių, gaunamų iš augalų, daug jų pagaminama dirbtiniu būdu.
Baziniai tirpalai – tikra priešingybė rūgštiniams. Jų susidaro gaminant įvairias statybines medžiagas, tokias kaip betoną, tinką ir mūrijimo mišinį. Taip yra dėl to, kad šiuose mišiniuose daug kalkių, o jų tirpalas stipriai bazinis. Ne toks bazinis dėl jame ištirpusių druskų yra jūros vanduo.
Jei bazinių arba rūgštinių medžiagų yra dirvožemyje, jis tampa bazinis arba rūgštinis. Molio turintis dirvožemis yra bazinis, o durpingas – rūgštinis. Sumaišę rūgštinį ir bazinį tirpalus, gautume neutralųjį tirpalą. Pavyzdžiui, rūgštūs dirvožemiai kalkinami – į juos beriama bazinės medžiagos kalkių, todėl dirvožemiai tampa neutralūs.
Augalai yra ypač jautrūs dirvoje esančioms medžiagoms. Pavyzdžiui, rūgščiame dirvožemyje gerai auga šilauogės, rododendrai, rožės, pomidorai. Puikiai rūgščioje dirvoje auga samanos, dirviniai asiūkliai, rūgštynės. Pelkėse daugelis augalų skursta, nes jų dirvožemis yra rūgštus. Vis dėlto nemažai rūgštesnį dirvožemį mėgstančių augalų auga tik pelkėse, pavyzdžiui, spanguolės (2.7.3 pav.).
Bazinis dirvožemis ypač palankus kopūstams, levandoms, vynuogėms.
Tai įdomu! Medžių pelenuose yra medžiagų, kurias ištirpinus vandenyje, gaunamas bazinis tirpalas. Toks tirpalas senovėje būdavo naudojamas muilui virti. Į verdantį vandenį dėdavo riebalų, pelenų ir keletą valandų virindavo. Gautą viralą naudodavo kaip muilą. Tarpukario Lietuvojè ūkininkai galėdavo nusipirkti vadinamojo muilo akmens, jį ištirpinus, susidarydavo ypač stiprus bazinis tirpalas, tinkamas muilui gaminti.
Klausimai ir užduotys
- Ką vadiname indikatoriumi?
- Kaip iš rūgštinio tirpalo gauti neutralųjį? Kaip rūgščią dirvą galima padaryti neutralią?
- Pasakykite, kokį tirpalą – rūgštinį ar bazinį – gausite ištirpinę šias medžiagas: a) geriamąją sodą; b) actą; c) kalkes; d) citrinų rūgštį; e) muilą. Kaip tai patikrinsite?
- Namuose pabandykite patyrinėti kitus augalinius indikatorius. Įvairius rūgštinius arba bazinius tirpalus pasigaminkite taip pat, kaip ir aprašytame bandyme su raudongūžiu kopūstu. Kaip indikatorius naudokite mėlynes, aronijas, ciberžoles, spalvotų gėlių žiedlapius ir kt. Patyrinėkite šių indikatorių spalvų pokyčius.
- Atlikite tyrimą. Į stiklinę įpilkite šaukštą maistinio acto ir praskieskite vandeniu. Tuomet įlašinkite raudongūžio kopūsto sulčių tirpalo. Maišydami acto tirpalą šaukšteliu, atsargiai berkite geriamąją sodą tol, kol pasikeis spalva. Paaiškinkite, kodėl taip nutiko.
Ko išmokome?
- Tirpalai gali būti rūgštiniai, neutralieji arba baziniai dėl juose ištirpusių medžiagų.
- Siekiant nustatyti, koks yra tirpalas, naudojami indikatoriai.
- Vieniems augalams reikia rūgščios dirvos, kitiems – neutralios arba bazinės.
- Sumaišius rūgštinį tirpalą su baziniu, gaunamas neutralusis tirpalas.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"