(Gamtos mokslai 5 kl)

Tirpalai

Jau žinome, kad kai kurios medžiagos tirpsta vandenyje. Tokia medžiaga yra cukrus. Kaip minėta, cukrui tirpstant, jo dalelės – molekulės – įsimaišo tarp vandens molekulių. Nors cukraus nematyti, galima pajusti, kad tirpalas saldus. Vandenyje gerai tirpsta druska, actas, geriamoji soda ir kitos mums gerai žinomos medžiagos. Tačiau yra daug medžiagų, kurios visiškai netirpsta vandenyje, pavyzdžiui, smėlis. Daugybę metų jūra skalauja smėlėtus krantus, bet tarp vandens molekulių smėlio molekulių nerastume. Vandenyje netirpūs yra molis, akmenys, stiklas ir daugybė kitų medžiagų. Jei į stiklinę vandens įpiltume aliejaus, jis laikytųsi vandens paviršiuje, nes netirpsta (2.6.1 pav.).

2.6.1 pav. Smėlis ir aliejus vandenyje netirpsta, bet smėlio tankis didesnis – todėl jis skęsta, o aliejaus mažesnis – jis lieka vandens paviršiuje.

Tiriamasis darbas
„Medžiagų tirpumo nustatymas“

Šį darbą galite atlikti ir namuose. Patikrinkite, kurios medžiagos vandenyje tirpsta, o kurios – ne.

Jums reikės: 8 stiklinių, vandens, arbatinio šaukštelio, įvairių medžiagų: žiupsnelio druskos, cukraus, ryžių, medaus, kavos, tirpiosios kavos, smėlio, aliejaus.

Darbo eiga:

Į visas stiklines įpilkite šiek tiek vandens.
Į kiekvieną stiklinę įdėkite trečdalį arbatinio šaukštelio kurios nors medžiagos, pavyzdžiui, cukraus.
Pamaišykite ir stebėkite, kas keičiasi stiklinėje.
Užrašykite savo pastebėjimus nurodydami tiriamos medžiagos tirpumą.

Jei tirpinamų medžiagų dalelės tolygiai pasiskirsto tarp vandens molekulių, gaunamas tir̃palas.

Tirpalas yra tirpinamosios medžiagos (pavyzdžiui, cukraus) ir tirpiklio (pavyzdžiui, vandens) mišinys. Tirpalą galima pagaminti skystyje ištirpinus kietąsias, skystąsias arba dujines medžiagas.

Į vandenį įbėrus druskos, tirpalo tankis labai padidėja. Dėl didelio druskos kiekio sūriame jūros vandenyje daug lengviau plaukioti negu ežere. Sakoma, kad toks vanduo kelia. Pavyzdžiui, Negyvojoje jūroje yra tiek druskos, kad žmogus lengvai plūduriuoja vandens paviršiuje neskęsdamas (2.6.2 pav.).

2.6.2 pav. Žmogaus tankis daug mažesnis nei sūraus vandens, todėl jūroje mus tarsi kelia į paviršių.

Vandenyje ištirpusią medžiagą galima išskirti išgarinus vandenį.

Tuo galite įsitikinti atlikę toliau pateiktą tiriamąjį darbą.

Tai įdomu! Gūdžioje senovėje, kai dar nebuvo šaldytuvų, mėsą laikydavo labai stipriame sūryme. Druskos į vandenį berdavo tiek, kad į jį įmesta perpjauta bulvė neskęsdavo.

Tiriamasis darbas „Druskos kristalų gavimas“

Jums reikės: smulkios druskos, 2 stiklinių, medvilninio siūlo, lėkštelės, arbatinio šaukštelio, karšto vandens.

Darbo eiga:

Į abi stiklines įpilkite nedidelį kiekį karšto vandens.
Įberkite tiek druskos, kad ji visiškai ištirptų vandenyje (kad greičiau tirptų, išmaišykite).
Sujunkite stiklines siūlu taip, kad didesnė dalis siūlo kabėtų tarp jų (2.6.3 pav.). Po kabančiu siūlu padėkite lėkštelę.
Kelias dienas stebėkite, kas vyksta.

Po kelių dienų ant siūlo ir lėkštelėje atsiras druskos kristalų. Taip nutinka dėl to, kad vanduo kartu su druska kyla siūlu, o vėliau išgaruoja. Taigi, ant siūlo lieka tik druska, o iš jos susidaro gražūs kristalai (2.6.3 pav.).

2.6.3 pav. Ant siūlo augantys druskos kristalai

Klausimai ir užduotys

Ką vadiname tirpalu?
Kodėl ištirpusios medžiagos dalelių negalima pamatyti pro mikroskopą?
Negyvosios jūros (žr. 2.6.2 pav.) pakrantės yra padengtos druskos kristalais. Paaiškinkite, kodėl.

Daugiau

Ko išmokome?

Vandeninis tirpalas susidaro, kai medžiagos molekulės pasiskirsto tarp vandens arba kito tirpiklio molekulių.
Ištirpusią medžiagą galima išskirti garinant tirpalą.

Daugiau