Michailas Bulgakovas
Būsimas rašytojas, režisierius, aktorius, gydytojas Michailas Bulgakovas (1891–1940) buvo vyriausias septynių vaikų šeimoje. Jo abu seneliai iš motinos ir tėvo pusės buvo dvasininkai, tėvas – Teologijos seminarijos profesorius. Nors Michailas nepripažino ateistinės propagandos, nuo jaunystės religinius jausmus reikšdavo santūriai. Jo motina, mokytoja, itin išsilavinusi moteris, įskiepijo sūnui meilę literatūrai ir būsimas rašytojas pirmąjį apsakymą sukūrė būdamas septynerių. Jaunuolis žavėjosi literatūra, bet suaugęs pasirinko gydytojo profesiją. Kýjive su pagyrimu baigė medicinos universitetą, tačiau ir studijuodamas lankė teatro istorijos paskaitas, mokėsi aktoriaus meno. Po Spalio bolševikų perversmo nuolat mąstė apie emigraciją, bet gyveno Rùsijoje.
UŽDUOTIS
Parenkite rašytojo gyvenamojo laiko istorinio konteksto (1924–1940 m.) vizualizaciją: parinkite dokumentinių nuotraukų – kaip atrodė kultūros objektai, kuriuos po Spalio perversmo sunaikino bolševikai.
Istorinė ir politinė padėtis
Nuo pat vadinamosios Spalio revoliucijos slaptuose čekistų (vėliau – NKVD) įsakuose buvo įvardijami ne pavieniai piliečiai, o ištisos kategorijos žmonių, kuriuos reikia represuoti, o kuriuos – tiesiog sušaudyti be jokio teismo. Kad suimtieji pripažintų savo kaltę, komunistų partijos bei Sovietų Sąjungos vadovybė oficialiai įteisino „fizinio poveikio priemones“ – kankinimus, kad išgautų „prisipažinimus“ ir sužinotų „bendrininkų“ pavardes. Represuotų ir suimtų „tėvynės išdavikų“ žmonos gaudavo 5–8 metus lagerių, jų vaikai nuo penkiolikos metų buvo pripažįstami „socialiai pavojingais“ ir masiškai suimami. Nekaltų žmonių areštai 1935–1937 m. pasiekė iki tol neregėtą mastą – bendras represuotųjų skaičius siekė du milijonus. Vakarų istorinėje literatūroje anų metų Rusijos įvykiai dažnai vadinami Didžiuoju teroru, kartais – Didžiąja beprotybe, neturinčia racionalaus paaiškinimo.
Tuo metu masiškai buvo naikinami istoriniai ir kultūriniai paminklai, kurie neatitiko partinių ideologų schemų: modernistų menininkų darbai buvo neprieinami, iš bibliotekų buvo konfiskuotos rusų filosofų, emigrantų rašytojų knygos, kuriantys menininkai buvo persekiojami ir tildomi. Pusantro šimto žymių filosofų, istorikų, gamtininkų – Peterburgo ir Maskvos universitetų profesorių – atsidūrė tremtyje užsienyje. Buvo masiškai nacionalizuojamas bažnyčių turtas, rengiami dvasininkų teismai, bažnyčios ir pasaulietinės architektūros paminklai buvo vertinami kaip kenksmingi darbo liaudžiai, todėl naikinami. Vien Maskvoje per keletą metų buvo susprogdinta už visuomenės aukas pastatyta Kristaus Išganytojo cerkvė, sunaikinti Raudonieji ir Triumfo vartai, Stebuklų ir Prisikėlimo vienuolynai Kremliuje ir daugelis kitų paminklų (nuo 1930-ųjų buvo uždaryta 90 proc. bažnyčių).
Tokioje aplinkoje M. Bulgakovas pradėjo rašyti garsiausią savo romaną. Per neilgą gyvenimą (nesulaukė nė penkiasdešimties) jis sukūrė apie dvidešimt pjesių, keturis romanus ir penkias apysakas, daugiau nei 100 apsakymų ir feljetonų.
Rašytojas kritikavo sovietinę sistemą, ir tai neliko nepastebėta valdžios organų. Apysaka „Šuns širdis“ (1925) – groteskiška sovietinio gyvenimo satyra, sujungta su moksline fantastika, buvo uždrausta publikuoti. Kaip rašytojas jis buvo įtrauktas į tuometinį sovietų sistemos juodąjį sąrašą, kūriniai nespausdinami. Tai tęstis ilgai negalėjo ir M. Bulgakovas parašė Josifui Stalinui laišką, siūlydamas tris išeitis: jį, kaip rašytoją, sušaudyti, išmesti iš Sovietų Sąjungos arba duoti režisieriaus darbą. J. Stalinas davė darbą Maskvos dailės teatre. M. Bulgakovas ten tegavo režisieriaus asistento atlyginimą, tačiau jo pjesės nebuvo statomos, o tos, kurios sulaukdavo scenos, greitai buvo išimamos iš repertuarų.
Tragiškas romano likimas
Romano „Meistras ir Margarita“ likimas toks pat tragiškas, kaip ir jo pagrindinių herojų. Kūrinys buvo rašomas apie dvylika metų, bet taip ir liko nebaigtas. M. Bulgakovas, kaip ir jo Meistras, sunaikino rankraštį, tiesa, kitaip nei jo personažas, vėliau iš atminties jį atkūrė.
Pirma romano redakcija buvo visiškai nepanaši į tą „Meistro ir Margaritos“ versiją, kurią dabar skaitome. Nei Meistro, nei Margaritos joje nebuvo. M. Bulgakovas sugalvojo romaną apie šėtoną, kurį tuo metu vadino Astarotu, ir keliavo jis be savo įvairiaplaukės svitos. Didelio romano sumanymas rašytojui kilo 1928-aisiais, kai jam sukako 37-eri. Tačiau netrukus politinė įstaiga, prižiūrinti sovietinę kultūrą, gavo anonimo laišką, kuriame buvo pranešta apie M. Bulgakovo rašomą kūrinį, ir rašytojas sunaikino rankraštį. Praėjus metams M. Bulgakovas grįžo prie savo siužeto.
Antroje romano versijoje atsirado nauji herojai – Margarita ir Meistras. Darbas užsitęsė keletą metų, nes autoriui, kad pragyventų, teko pagal užsakymą rašyti pjeses, scenarijus bei libretus. Kūrinys tuo metu turėjo keletą pavadinimų: „Didysis kancleris“, „Šėtonas“ ir kt. Tik 1937-aisiais atsirado pavadinimas „Meistras ir Margarita“. M. Bulgakovas tada ėmėsi rašyti trečią kūrinio versiją.
Nujausdamas artėjančią mirtį rašytojas savo kūrinį pavadino saulėlydžio romanu. Sunkiai sirgdamas jis dirbo prie knygos kiek galėjo, nuolat taisė, kai ką keitė. Žmona išsaugojo ir perspausdino visus kūrinio variantus. Po autoriaus mirties pragulėjęs stalčiuje dvidešimt šešerius metus, romanas „Meistras ir Margarita“ pagaliau buvo išleistas, beregint paplito po pasaulį, buvo verčiamas, statomas teatruose, ekranizuojamas.
Romano struktūra
Struktūriniu požiūriu „Meistras ir Margarita“ yra dviejų romanų derinys, arba romanas romane, kur pirmasis – pasakojimas apie klastingo šėtono apsilankymą XX a. ketvirtojo dešimtmečio Maskvoje, antrasis – nežinomo literato rašomas romanas ateistinėje valstybėje neįsivaizduojama tema – apie Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto konfliktą. Romane žaismingai derinami keli pasakojimo stiliai: šėtoniškas groteskas, biblinė epika ir sovietinio gyvenimo satyra. Šiame fantasmagoriškame pasaulyje subtiliai skleidžiasi jokiam laikui ir jėgai nepavaldi Meistro ir Margaritos meilė.
Išskirtinė romano ypatybė – trys skirtingi erdvės ir laiko klodai, kurie jungiami taip, jog susidaro vienalaikiškumo įspūdis: ir Maskvos, ir Jeršalaimo, ir Volando mistinio pasaulio įvykiai vyksta tuo pačiu metu. Romano veiksmas apima tik keturias dienas – tiek trunka šėtono, arba juodojo mago, gastrolės Maskvoje, – tačiau per šį laiką skaitytojas apsilanko ne tik M. Bulgakovo Maskvos įvairiose vietose, bet ir Biblijos laikų Jeruzalėje bei virtualioje Volando karalystėje.
Romano veiksmą geriau įsivaizduoti padės erdvės ir laiko schema.
MEISTRAS IR MARGARITA (ištraukos)
Tai kas gi tu?
– Dalelė tos jėgos,
Kuri, visiems be atvangos
Darydama tik gera, blogo linki.
Gėtė, „Faustas“
PIRMA DALIS
I skyrius
Niekada nekalbėkite su nepažįstamais
2 Berliozas – autorius panaudojo prancūzų kompozitoriaus Hektoro Berliozo (Hector Berlioz, 1803–1869) pavardę ne vien dėl siužetinio dviprasmiškumo. Romano tema siejasi su H. Berliozo „Fantastine simfonija“, ypač su jos dalimis „Eisena link bausmės vietos“ ir „Raganų puota“.
4 Benamis – slapyvardis Bezdomnyj išverstas į lietuvių kalbą, norint išsaugoti humoristinį koloritą, o padarytas pagal tais laikais populiarų ideologinį trafaretą – Gorkij (kartus), Bednyj (vargšas), Golodnyj (alkanas).
18 Imanuelis Kantas (Immanuel Kant, 1724–1804) – Apšvietos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas.
19 Fridrichas Šileris (Friedrich Schiller, 1759–1805) – vokiečių poetas ir dramaturgas.
20 Frydrichas Davidas Štrausas (Friedrich David Strauss, 1808–1874) – vokiečių teologas, knygos „Jėzaus gyvenimas“ autorius.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Glaustai papasakokite I skyriaus siužetą ir pasidalykite pirmu skaitymo įspūdžiu: buvo (ne)įdomu, siužetas kuo nors nustebino ar atrodė įprastas?
- Apibūdinkite pasakotoją. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad jis yra suinteresuotas pasakotojas, žino, kas netrukus įvyks, ir užuominomis skaitytojui kelia įtampą.
- Atlikite tyrimą „Ateistinė propaganda Sovietų Sąjungoje“. Parenkite trumpą (3–4 min.) pristatymą susiedami tyrimo temą su romano I skyriumi.
- Paaiškinkite sąvoką tikėjimo laisvė. Remdamiesi romano I skyriumi ir istoriniu kontekstu pasvarstykite, kokį tikėjimo pasirinkimą turėjo romano veikėjai.
- Ką apie poetą Benamį sako jo siūlymas filosofą I. Kantą išsiųsti į Solovkus?
- Skyriaus pabaigoje šmėsteli šnipo, kuris stengiasi sužinoti ir perduoti valstybės, pramonės, mokslo paslaptis, seka kitų veiklą ir įduoda atitinkamoms įstaigoms, tema. Remdamiesi istoriniu vaizduojamų įvykių kontekstu pasvarstykite, ar tai rašytojo išmonė, ar to meto valstybės, kurioje vyksta veiksmas, realijos.
- Iš kokių detalių galima numanyti, kad „profesorius konsultantas“ nėra žemiška būtybė?
- Sukurkite žodinį (arba nupieškite) vieno iš trijų veikėjų portretą ir neįvardydami jo pristatykite per pamoką – pasitikrinkite, ar draugai atpažins. Išrinkite tiksliausią apibūdinimą.
II skyrius
Poncijus Pilotas
27 Tetrãrchija (gr. tetrarcia – keturvaldystė) – Romos imperijos valdymo sistema. Valdžią dalijosi keturi tetrarchai: du vyresnieji ir du žemesnio rango.
40 Plynkalnis, arba Golgota (aram. gulgulta – kaukolė) – NT minimas kalnas, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Į kokį kontekstą mus nukelia II skyriaus pavadinimas? Kuo skiriasi skaitytojo, pirmąkart išgirdusio šį vardą ir atpažinusiojo Poncijų Pilotą, suvokimas?
- Iš kokių detalių atpažįstate biblinį kontekstą?
- Apibūdinkite prokuratorių. Ar, jūsų manymu, jis stiprus žmogus? Argumentuokite.
- Kaip Ješua kalbasi su Pilotu? Kuris iš jų – prokuratorius ar suimtasis – labiau pasitiki savimi? Iš ko sprendžiate?
- Paieškokite internete medžiagos apie apaštalą Matą ir palyginkite su Levio Mato istorija, minima romane. Kodėl, jūsų manymu, ji čia svarbi?
- Teisindamasis, kad nieko nekurstė griauti šventyklas, Ješua sako: „Sugrius senojo tikėjimo šventovė ir iškils nauja tiesos šventovė.“ Paaiškinkite šio posakio prasmę.
- Kaip Ješua įrodinėja, kad jis kalba tiesą? Kokia pagrindinė Ješuos stiprybė?
- Pasvarstykite, ar didžioji Ješuos gyvenimo filosofija yra tragiška. Argumentuokite.
- Neišgelbėjus Ješuos, prokuratorių apima keista nuojauta, kelianti šiurpą. Remdamiesi tekstu iškelkite hipotezę, kokios nuojautos galėtų persekioti Poncijų Pilotą, ir pasidalykite įžvalgomis diskutuodami.
Diskutuojame
- Kai kurie mokslininkai, tyrinėjantys grožinę literatūrą, teigia, kad norint suprasti kūrinį reikia žinoti tiek pat, kiek žino jo autorius. Ar pritariate šiai minčiai? Argumentuokite.
- Pasvarstykite, koks turėtų būti kūrinys, kad tekstas pagautų skaitantįjį. Ar skaitytojui keliami kokie nors reikalavimai? Pateikite pavyzdžių iš savo skaitymo patirties.
Rašome
- Atidžiai perskaitykite tekstą ir, pasirinkę klausimą ar kelis, pratęskite.
Poncijus Pilotas vadinamas „nuožmiu pabaisa“, jis giriasi šia pravarde, nes tiki, kad pasaulį valdo jėgos dėsnis. Piloto praeityje – puikus kario gyvenimas, kupinas kovos ir pavojų. Jame išgyvena tik stiprieji, kurie nepažįsta baimės ir abejonių, gailestingumo ir užuojautos. Pilotas žino, kad nugalėtojas visada vienas, kad negali turėti draugų, tik priešus ir jį supančius pavydžius žmones. Jis niekina minią, abejingai kai kuriuos siunčia į mirtį, nėra žmogaus, su kuriuo jis norėtų tiesiog pasikalbėti. Jis žino, koks silpnas žmogus yra prieš bet kokią pagundą, nesvarbu, ar tai būtų pinigai, ar šlovė. Vienintelė būtybė, prie kurios jis prisirišęs, tai ištikimas ir atsidavęs šuo. Pilotas yra tikras: pasaulis remiasi smurtu ir galia.
Ir štai likimas jam duoda progą…
- Kodėl prokuratorius, savo nuostabai, su Ješua elgiasi kitaip nei su kitais suimtaisiais?
- Kodėl Poncijaus Piloto galvoje gimsta mintis išteisinti Ješuą, bet jis patvirtina kitką, nei buvo nusprendęs? Ar kaltas tik galvos skausmas?
- Kas sieja Ješuą ir prokuratorių?
- Kokia proga nepasinaudoja prokuratorius ir kodėl?
- Sekretorius paklusniai dirba savo darbą ir neištaria nė žodžio, tačiau iš jo mimikos, žvilgsnio, elgesio detalių matyti, kad yra apstulbintas. Kodėl sekretorius taip reaguoja? Kokios Piloto reakcijos jis tikisi ir ką mato? Apie ką galėtų mąstyti sekretorius? Pamėginkite sukurti jo vidinį monologą ar dialogą su savimi.
Tiriame
- Dar kartą pasižiūrėkite, kaip baigiamas pirmas skyrius ir pradedamas antras, kas sieja antro skyriaus pabaigą ir trečio pradžią, ir pasakykite, kieno akimis matomi įvykiai Poncijaus Piloto rūmuose. Įvertinkite netikėtą II skyriaus pasakotoją-veikėją ir palyginkite su I skyriaus pasakotoju.
- Romane Jeršalaimo įvykiai pateikiami skirtingais būdais:
- XVI skyriuje „Bausmė“ poetas Ivanas Benamis Ješuos nukryžiavimą sapnuoja beprotnamyje, kur atsidūrė nepavykus pagauti užsienio šnipo, nes niekas juo netiki;
- XIX skyriuje „Margarita“ šėtono Volando asistentas Azazelas duoda Margaritai skaityti ištrauką iš Meistro rankraščio;
- XXV skyriuje „Kaip prokuroras bandė išgelbėti Judą iš Kiriato“ Margarita perskaito atgimusius rankraščius mylimojo bute-rūsyje, tęsia skaitymą XXVI skyriuje „Laidojimas“ ir baigia XXVII skyriaus pradžioje.
Pasvarstykite, kodėl tik biblinė istorija perteikiama skirtingų pasakotojų. Kaip interpretuotumėte tokį požiūrių kaitaliojimą?
III skyrius
Septintasis įrodymas
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kaip į išgirstą pasakojimą apie Ješuą ir Poncijų Pilotą reaguoja Berliozas? Kas jį išgąsdina?
- Ką ir kam skuba pranešti Berliozas, nusprendęs, kad jų pašnekovas yra beprotis?
- Remdamiesi tekstu įrodykite, kad poetas Benamis ir redaktorius Berliozas kalbėdami su atvykėliu nereaguoja gyvai, autentiškai, bet vadovaujasi savuoju žinojimu, kaip reikia elgtis ir vertinti aplinką. Ką tai sako apie šiuos Maskvos gyventojus?
- Paaiškinkite skyriaus pavadinimą – koks yra septintasis įrodymas?
- Šio skyriaus pasakotojas užsienietį vadina tai profesoriumi, tai ligoniu. Nuo ko tai priklauso? Ar galėtume jį laikyti neutraliu, įvykius stebinčiu iš šalies, ar perimančiu Berliozo suvokimą ir vertinimą? Kokių prasmių tai suteikia tekstui?
[Ištiktas šoko poetas Ivanas Benamis ima dėlioti įvykių grandinę ir ūmai jį persmelkia mintis, kad dėl visų šių tragiškų įvykių kaltas nepažįstamas pašnekovas, kuris, pasirodo, esąs visai ne profesorius ar beprotis, o šnipas ir žmogžudys. Įtarimą sustiprina ir kitas trumpakelnis ponas, netikėtai atsiradęs dar prieš Berliozo žūtį, ir staiga nežinia iš kur išdygęs katinas, didelis, juodas, beje, žingsniavęs stačias ant užpakalinių kojų. Poetas puola jų gaudyti, tačiau trijulė išsiskiria ir Benamiui lieka tik stebėti katino pastangas važiuoti tramvajumi pirma susimokėjus už bilietą. Jį apstulbina konduktorės elgesys: ši šaukdama, kad katinams negalima važiuoti tramvajais, visai nesistebi, kad tas gyvūnas ruošiasi mokėti.
Poetas Benamis, supratęs, kad Maskvoje apsilankė šėtonas su savo palydovais, blaškosi po miestą, kol galiausiai išvežamas į psichiatrijos ligoninę, nes jo kalbos visiems kelia juoką. MASSOLIT’o kabinete Michailo Aleksandrovičiaus Berliozo laukia dvylika (!) literatų, o tuo tarpu žuvusiojo bute apsigyvena minėta trijulė. Berliozo buto kaimynui, varjetė teatro direktoriui Stiopai Lichodejevui (tuo metu pasiturinčių Maskvos gyventojų nacionalizuotuose erdviuose butuose gyvendavo kelios šeimos), vyriausiasis svečias prisistato kaip juodosios magijos profesorius Volandas. Netrukus Lichodejevas akimirksniu nudanginamas į Jaltą, Krymo kurortą, o teatre jau ruošiamasi magijos seansui. Pasirodo, ir sutartis dėl būsimų gastrolių pasirašyta, ir skelbimai jau iškabinti. Veltui varjetė teatro finansų direktorius Rimskis bando susisiekti su direktoriumi, kad tas paaiškintų, kas čia vyksta, – lyg tyčia sugenda visos telefonų linijos.
Magijos seansas prasideda dviratininkų akrobatiniais pasirodymais, tačiau visi nekantraudami laukia antros vaidinimo dalies.]
XII skyrius
Juodoji magija ir jos demaskavimas
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kaip su varjetė šeimininkais elgiasi atvykę svečiai? Kokį įspūdį jie stengiasi sudaryti?
- Pakomentuokite konferansjė elgesį. Už ką, jūsų manymu, jis baudžiamas?
- Kokį esminį klausimą vaidinimo pradžioje iškelia Volandas? Kokiu būdu jis į jį atsako?
- Volando eksperimento kulminacija – parduotuvė damoms. Kaip jos išlaiko šį egzaminą?
- Įsivaizduokite – jei varjetė spektaklis vyktų šiais laikais, kaip elgtųsi publika?
- Romane visa, kas gaunama iš šėtono, netrukus išnyksta, pavirsta plėnimis. Interpretuokite šią metaforą.
- Varjetė afišos skelbia, kad profesoriaus pasirodymas skirtas magijai demaskuoti. Ką iš tiesų demaskuoja Volandas?
- Pasvarstykite, kodėl romanas pradedamas epigrafu – citata iš J. V. Gėtės „Fausto“. Kokia mintimi rašytojas nori užkrėsti savo romano skaitytojus? Ar pasiduodate šiai provokacijai?
[Tuo metu, kai varjetė teatre publika siaučia iš džiaugsmo gaudydama Volando mėtomus pinigus, psichiatrijos ligoninėje į poeto Ivano Benamio palatą iš balkono įsėlina nepažįstamas žmogus. Tokiomis keistomis aplinkybėmis skaitytojas supažindinamas su kitais dviem pagrindiniais kūrinio veikėjais – Meistru ir Margarita. Meistrą matome čia ir dabar jautriai besikalbantį su poetu Benamiu, Margarita iškyla kaip ryškiausias Meistro vaizdinys, istorijos, prasidėjusios prieš metus, herojė. Šioje dalyje matome dar vieną laiko ir erdvės – prisiminimų – plotmę.]
Savarankiškai perskaitykite romano XIII skyrių „Herojaus pasirodymas“ ir atlikite užduotis.
- Kodėl Meistras greitai suvokia, kad poetas iš tiesų kalbėjosi ne su užsienio agentu, o su šėtonu?
- Apibūdinkite Meistro savijautą: kaip jis vertina savo padėtį, ką mąsto apie ateitį?
- Su kokiu pasauliu susiduria Meistras, baigęs rašyti romaną apie Poncijų Pilotą? Ką reiškia jo žodžiai: „Aš išėjau į gyvenimą su romanu rankose ir tada mano gyvenimas baigėsi“?
- Šiame skyriuje Meistras prisimena patį baisiausią savo gyvenimo laiką, negrįžtamai pakeitusį jo likimą, tačiau apie tai tiesiogiai nieko nepasakoja. Tik istorija besidomintis skaitytojas iš kai kurių detalių galėtų suprasti, ką tuo metu patyrė Meistras. Pavyzdžiui, kai jis sako Ivanui, kad viduržiemio naktį „apsivilkęs tą patį paltą, tik be sagų“ stovėjo gūždamasis nuo šalčio savo kiemelyje, o pro jo buto langą girdėjosi patefono muzika, atsiveria visa Meistro tragedija: NKVD kalėjime iš kalinių rūbų buvo išpjaunamos visos sagos, todėl aišku, iš kur Meistras grįžta namo, tačiau jo mažame butelyje jau gyvena kitas žmogus, beje, įskundęs Meistrą dėl rašomo romano. Kas dar, be šių detalių, rodo skaudžią veikėjo patirtį?
- Iškelkite dvi hipotezes, kodėl Meistras atsisako savo pavardės. Viena jų galėtų remtis istoriniu kontekstu, kita – romantiniu. Kuri ir kodėl labiau įtikina? Argumentuokite remdamiesi romano (arba šio skyriaus) tekstu.
- Niūriame istorinių realijų fone iškyla Meistro ir Margaritos meilė, kurią literatūros kritikai dažnai vadina romantine. Pasidomėkite sąvoka romantinė meilė ir pasvarstykite, ar pasakodamas Meistras romantizuoja santykius su mylimąja.
ANTRA DALIS
Romano antra dalis pradedama skyriumi „Margarita“. Savarankiškai perskaitykite XIX skyrių ir pasirenkite diskusijai.
- Margarita gyvena apsupta prabangos, pertekliaus, bet… yra nelaiminga. Ko reikia žmogui, kad būtų laimingas? Kas apskritai yra laimė?
- Volando pasiuntinys Azazelas Margaritos gyvenime pasirodo tada, kai ji yra nusivylusi, iškankinta laukimo, ketinanti, jei nesuras Meistro, nusižudyti, dėl jo pasiryžusi viskam. Prisiminkite J. V. Gėtės Faustą – kokią akimirką jis kelia nuodų taurę? Kas nuo tragiškos baigties sulaiko Faustą ir kas – Margaritą? Ar galima įžvelgti sąsajų?
- Padiskutuokite, kas yra nusivylimas. Kaip šią būseną galima įveikti? Prisiminkite V. Šekspyro Hamletą, J. V. Gėtės personažus ir kitus skaitytų kūrinių veikėjus. Kaip šią problemą sprendžia literatūros herojai?
[Azazelas pakviečia Margaritą į Volando rengiamą kasmetinį Didįjį pokylį, kuriame ji sutinka būti puotos karaliene. Jie atvyksta į spėjusį pagarsėti Sodų gatvės butą Nr. 50, prie kurio nuo pat kiemo vartų budi vienodai apsirengę vyrukai, bet pro juos svečiai praeina nematomi. Bute aklinoje tamsoje Margarita kopia ilgais plačiais laiptais, paskui atsiduria didelėse rožėmis išpuoštose salėse su lediniais baseinais ir kolonomis, marmurinėmis sienomis, iš kurių trykšta vynas. Stebėdamasi, kaip visa tai gali sutilpti Maskvos bute, Margarita apskrieja visas sales, kol galiausiai vidurnaktį prasideda pokylio svečių eisena, kurios priekyje eina „ponas Žakas su žmona“, „vienas įdomiausių vyrų“, „pinigų padirbinėtojas, valstybės išdavikas, bet visai neblogas alchemikas“, išgarsėjęs tuo, kad nunuodijo karaliaus meilužę. Prieš Margaritą praeina ne tik įsivaizduojami nusikaltėliai, bet ir tikri visų laikų ir tautų piktadariai. Daugelis jų sveikina pokylio karalienę, rodo jai pagarbą bučiuodami kelį ir spygauja iš laimės gavę bent kiek jos dėmesio. Margarita, padedama Korovjovo, Azazelo ir katino Begemoto, susipažįsta su mirusiųjų pasaulio svečiais stengdamasi visiems vienodai šypsotis, kol jos dėmesį patraukia jauna graži moteris, tačiau „neramių, įkyriai lakstančių akių“. Korovjovas papasakoja jos istoriją, kad jau daugelį metų pabudusi mergina randa ant staliuko padėtą nosinę, kuria uždusino savo nesantuokinį kūdikį; ji visaip bandė ta nosine atsikratyti – „ir krosnyje degino, ir upėje skandino, bet niekas nepadeda“. Išvydusi Margaritą, mergina ima mechaniškai kartoti savo vardą „Frida, Frida! aš vardu Frida, o karaliene“.
Galiausiai Margaritos jau nebedomina nei Gajus Cezaris52, nei Mesalina, nei karaliai, hercogai, kavalieriai, savižudžiai, pakaruokliai, sąvadautojai, budeliai ar skundikai. Jai linksta kojos, didžiausias kančias kelia dešinysis kelis. Ji dar kartą apskrieja sales, kuriose bruzda svečiai, ir šurmulyje vėl pastebi apgirtusios moters veidą su apdujusiomis, bet vis dar maldaujančiomis akimis. „Frida!“ – prisimena vienintelį vardą Margarita.
Ūmai svečių minios ima tirpti, kolonos subyra, šviesos užgęsta, nebelieka nei fontanų, nei gėlių. Pasidaro kaip buvę – kukli juvelyro našlės svetainė, kurioje neseniai gyveno Berliozas, o dabar ant lovos sėdi Volandas, netoliese nusivilkę frakus prisėda ir jo palydovai. Visi laukia vakarienės.]
52 Gajus Julijus Cezaris (Gaius Iulius Ceaser, 100–44 m. pr. Kr.) – senovės Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės.
XXIV skyrius
Meistro išvadavimas
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kaip jaučiasi Margarita pasibaigus Volando puotai? Kodėl slepia savo savijautą?
- Pasvarstykite, kodėl Margarita užgniaužia vienintelį savo norą – susigrąžinti Meistrą.
- Kokiomis aplinkybėmis šiame skyriuje dar kartą pasirodo Frida? Kokius Margaritos bruožus atskleidžia ši istorija?
- Kokia Meistro, sugrąžinto iš psichiatrijos ligoninės, būsena? Kaip suprantate Volando repliką „neblogai apdorotas“?
- Ar Meistras atgauna sveiką nuovoką? Pagrįskite remdamiesi jo dialogu su Volandu.
- Atrodo, Volandas žino viską. Tad kodėl jis klausia Meistro, apie ką jo romanas?
- Pasakymas „rankraščiai nedega“ – viena dažniausiai cituojamų M. Bulgakovo romano frazių. Pasvarstykite, kokia jos prasmė.
- Literatūros kritikai sako, kad šis M. Bulgakovo romanas kelia daug ir įvairių diskusijų, bet jo pabaigą galima medituoti visą gyvenimą. Iš tiesų romane matome dvi pabaigas. Paskutiniame skyriuje „Atleidimas ir amžinas prieglobstis“ susilieja erdvės, laikas nustoja egzistuoti, o veiksmas tęsiasi į amžinybę; susipina ir trys svarbiausios romano plotmės: filosofinė (Poncijus Pilotas ir Ješua), meilės ir kūrybos (Meistras ir Margarita), satyrinė (Volandas ir jo svita Maskvoje). Epiloge pasakojama, kaip klostėsi įvykiai, kai Volandas su savo palyda paliko miestą. Aptarkite romano pabaigą.
- Ar Meistras laimi? Ką už patirtas kančias gauna jis ir Margarita? Kaip tai galėtume interpretuoti?
- Ar galima teigti, kad žemėje Meistras paliko mokinį, praregėjusį Ivaną Ponyrevą, buvusį poetą Benamį? Argumentuokite.
- Kokia, jūsų manymu, romano pabaiga – optimistinė ar pesimistinė? Įžvalgas pagrįskite remdamiesi tekstu.
Apibendriname
MEISTRAS
- Remdamiesi M. Bulgakovo gyvenimo faktais pasvarstykite, ar Meistro paveikslą galėtume laikyti autobiografiniu.
- Paaiškinkite teiginį: romane kitų to laikotarpio rašytojų veikla priešinama Meistro kūrybai, jis laikomas tiesos nešėju.
- Kai kurių romano vertintojų nuomone, Meistro asmenybė yra dvilypė: jis išsilavinęs, plačios erudicijos, apdovanotas dievišku talentu menininkas ir kartu bejėgis, lengvai pažeidžiamas, iš prigimties išsiblaškęs, menkai pažįstantis gyvenimą žmogus. Kokį Meistrą jūs įsivaizduojate?
MARGARITA
- Kaip ir kodėl Margaritos ir Meistro pažintis pakeičia jųdviejų gyvenimą?
- Pasvarstykite, kodėl šėtonas Volandas Margaritą kviečia būti puotos karaliene. Kodėl šios veikėjos, kaip ir Ješuos, nepaveikia blogio jėgos?
- Kokia atrodo Margarita – menininko mūza ar jo globėja ir saugotoja? Argumentuokite.
VOLANDAS
- Šėtonizmo, velniavos, kaip visuomeninės sistemos, motyvas dominuoja M. Bulgakovo kūryboje ir ypač sustiprėja, kai vaizduojamas sovietinis prievartos pasaulis. „Bulgakovui mūsų tikrovė iš tiesų yra fantastiška velniava, kurioje autorius negali egzistuoti“, – rašė vienas sovietinis kritikas apie 1925-uosius, dar tada, kai net nebuvo pradėtas romanas „Meistras ir Margarita“. Kokia Volando atvykimo į Maskvą misija? Ką atskleidžia maskviečių susidūrimas su piktosiomis jėgomis? Ar Volandas randa atsakymą į savo klausimą, ar pasikeitė miestiečių vidus?
- Remdamiesi skaitytomis knygomis, filmais, kuriuose veikia piktosios jėgos, palyginkite tradiciškai įsivaizduojamo šėtono ir Volando paveikslus.
- Kaip Volando ir jo svitos siužetinė linija rašytojui padėjo įkūnyti porevoliucinės Maskvos satyrinį, groteskinį paveikslą?
Rašome
- Pagrindinė romano problema yra bailumas. Pilotas neturi drąsos užstoti nekaltą Ješuą, Meistras nedrįsta kovoti už savo įsitikinimus, Maskvos gyventojai iš baimės skundžia vienas kitą. Ar įmanoma istorinių įvykių sūkuryje išlikti žmogumi, išsaugoti sveiką protą, nesileisti į kompromisus su sąžine? Žmoguje išsikerojęs bailumas, pasak M. Bulgakovo, pakeitė pasaulio istorijos eigą, pasmerkė sovietų valstybės gyventojus vegetuoti po tironijos jungu. Baimė nugalėjo sveiką protą ir žmonės susitaikė.
Pasirinkite temą ir parašykite samprotavimo arba probleminį rašinį.
- Ar bailumas žmogui trukdo gyventi?
- Ar menininkas gali suderinti kūrybą ir baimę?
- Kur kompromisai su sąžine gali nuvesti žmogų?
- Ar istorinio laiko žiaurumai gali pateisinti žmogaus elgesį?
- Ar yra nekintančių moralinių kriterijų, ar jie keičiasi priklausomai nuo mirties ar valdžios baimės?
Pasitelkite savo patirtį, įgytą per istorijos pamokas, išvykas, ekskursijas, skaitant knygas ar žiūrint filmus, vaizduojančius totalitarinę visuomenę (pvz., Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkis“, „1984-ieji“ ir kt.), ir sukurkite istorinės asmenybės ar kūrinio personažo vidinį monologą, kuriame atsiskleistų ir baimė, ir pastangos ją įveikti.
- Romane svarbi tiesos ir teisingumo problema. Veikėjai praranda tiesos nuovoką, nebežino, ar gina savo ar kieno nors įpirštą nuomonę. O gal tiesų yra daug? Ar gali prievartos visuomenėje egzistuoti daug tiesų? „Meistro ir Margaritos“ autorius tarsi sako: net jei Maskvoje pasirodys pats velnias su savo pragariška palyda, kompetentingi autoritetai ir ideologijos teoretikai, kaip ir MASSOLIT’o pirmininkas Berliozas, vis tiek ras racionalų paaiškinimą, neprieštaraujantį K. Markso, F. Engelso, V. Lenino ir J. Stalino mokymams, ir įtikins visus, taip pat ir tuos, kurie patyrė piktųjų dvasių poveikį. Taigi rašytojas išreiškia valdžios gebėjimą paaiškinti bet kokius nepaaiškinamus gyvenimo reiškinius, net masines represijas. O štai Evangelijoje pagal Joną sakoma: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“ (Jn 8). Ar už tokią tiesą kovoja Volandas, kai baudžia vagis, kyšininkus, prisitaikėlius? Parašykite probleminio rašinio dėstymo pastraipą.
- Teisingumas, M. Bulgakovo supratimu, neapsiriboja bausme ir atpildu. Kas, jūsų manymu, yra teisingumas?
- Ar įmanoma suderinti teisingumą ir meilę?
- Pagrįskite arba paneikite Viktoro Hugo mintį: būti geram kur kas lengviau, nei būti teisingam.
- Tikėjimo problema taip pat persmelkia romano puslapius, ji glūdi ir Volando žodžiuose: „Kiekvienam bus atlyginta pagal tikėjimą.“ Kuo tiki Berliozas (jo tikėjimas, toks atkaklus ir be kompromisų, greičiausiai subliūkšta)? Kuo tiki Poncijus Pilotas ir mirti jo pasiųstas Ješua? O varjetė teatro lankytojai? Romanas skatina skaitytoją susimąstyti, kuo jis tiki ir kodėl. Poetas Benamis, praradęs sveiką nuovoką ir vejamas Volando palydos, klaidžioja būtent po tas Maskvos vietas, kur buvo sunaikintos bažnyčios. Galbūt taip iškeliama naujojo pasaulio bedieviškumo arba moralinio žmogaus nuopuolio problema?
- Pasvarstykite, kodėl sovietų valstybėje buvo persekiojami kunigai ir tikintieji, naikinamos bažnyčios, draudžiamas religinis menas. Kodėl religija pavojinga totalitariniam režimui?
- Kodėl demokratinėje valstybėje svarbu ginti žmogaus tikėjimo laisvę?
- Kokios dvasinės atramos, jūsų manymu, svarbios XXI a. žmogui?
- Tikėjimo problema mus atveda prie amžinų gėrio ir blogio klausimų. Skaitytojas skatinamas apsibrėžti šias sąvokas. Ir M. Bulgakovo, ir mūsų laikais daugelis jų reikšmes painioja, iškraipo dėl kitų įtakos, gyvenimo aplinkybių ar patirties stokos. Taigi romanas skatina susimąstyti apie savo veiksmų motyvus, pasekmes ir prasmę. Galbūt paaiškės, kad mes patys esame atsakingi už tas pasaulio bėdas ir perversmus, kurie mums nepatinka. Galbūt be Volando pamokų mes patys tiesiog nesugebame ir nenorime keistis?
Diskutuojame
Pasirinkite temą ir, remdamiesi romanu, surenkite diskusiją.
• Ar žmogus turi pasirinkimo laisvę?
• Ar iš tiesų blogis turi būti patrauklus, kad juo sektų?
• Kas lemia žmogaus gyvenimą – aplinkybių sutapimas, atsitiktinumai, iš anksto paskirta lemtis ar pasirinkti idealai, vertybinės nuostatos?
• Jei žmogaus gyvenimas priklauso nuo lemties, ar jis gali būti atsakingas už kitus ir užtikrinti jų ateitį?
• Ar blogis yra visagalis?
Romano kelionė po kino ir teatro pasaulį
- Romaną „Meistras ir Margarita“ į sceną yra perkėlęs režisierius Oskaras Koršunovas (scen. aut. Sigitas Parulskis). Eseistas, filosofas Leonidas Donskis spektaklio recenzijoje „Rekviem dvidešimtajam amžiui“ rašo:
Ir kai tik kas nors nusprendžia deginti pavojingus rankraščius arba paskelbia, jog žino atsakymus į visus didžiuosius žmogaus egzistencijos ir dramatiškos istorijos klausimus, tai yra ženklas Volandui, jog jam atėjo laikas pasivaikščioti šaunaus naujojo pasaulio miestų gatvėmis.
- Pamėginkite paaiškinti recenzijos pavadinimą susiedami jį su citata. Kaip spektaklį interpretuoja L. Donskis?
- Pažiūrėkite O. Koršunovo pastatymą (prieigą rasite internete) ir pasidalykite įžvalgomis.
- 2024-ųjų pradžioje kino pasaulyje pasirodė nauja Michailo Lokšino, JAV gyvenančio rusų kilmės režisieriaus, „Meistro ir Margaritos“ ekranizacija. Pirmieji filmo vertinimai buvo geri, tačiau, Rusijos pareigūnams ir propagandistams atkreipus dėmesį į karui su Ukraina besipriešinančio kūrėjo darbą, imta reikalauti režisierių ir kino fondą, finansavusį projektą, nubausti. Prasidėjo aršus filmo puolimas kaltinant jį „satanizmo ir terorizmo propaganda“.
- Pasvarstykite, kaip filmo atsiradimo istorija gali sietis su romano „Meistras ir Margarita“ įvykiais ir su M. Bulgakovo biografija bei istoriniu laiku.
- Pažiūrėkite M. Lokšino filmą (su anglų kalbos titrais) ir padiskutuokite apie literatūros kūrinių ekranizaciją.