Kristijono Donelaičio reikšmė
XX a. lietuvių poezijoje galima skirti du stilistinius polius. Viename – liaudies dainų pakylėta, nušlifuota, deminutyvinė poetika, kuri davė pradžią Antano Vienažindžio, Maironio ir vėlesnei pomaironinei poetinei tradicijai (ją lietuvių literatūros istorikai vadina gyvybingiausia lietuvių poezijos stilistine kryptimi). Antroji stilistinė kryptis yra proziškesnė ir sietina su sodriu, šiurkštoku, šnekamajai kalbai artimu K. Donelaičio žodžiu. Atitrūkdami nuo maironiškosios poezijos tradicijos, K. Donelaičio link suko keturvėjininkai, pavyzdžiui, Kazys Binkis.
Lietuvių futuristų, arba keturvėjininkų, literatūriniame manifeste „Žengte marš!“ rašoma:
Šalin saldūs, tarp poetų lūpų nudilę, posmai!
Šalin gražumynai!
Šypsodamies savo plačiais padais mindome poetinio darželio gėlynus! Praveriam smulkiai dabintus jo vartelius ir žengiam į lauką, kur žmonės ir mėšlą verčia, ir stato aukštus bokštus.
Keturvėjininkai nacionalinėje kultūroje ieškojo atitikmenų europinio avangardizmo programai. Kad ir kaip būtų keista, artimiausias miesto aplinkai vaizduoti pasirodė žemasis, proziškas K. Donelaičio raštų stilius. Stilistines paraleles su „Metais“ nurodo jau K. Binkio eilėraščių rinkinio pavadinimas „100 pavasarių, arba pavasario linksmybės ir sielvartai ir kiti apdūmojimai, šio metų laiko nuotaikai pritaikinti ir bent kiek naujoviškai parašyti per Kazimierą Binkį“. Galima pastebėti, kad simboliškais tampa donelaitiškoji pavasario samprata ir mėšlavežio tema. Pastaroji prisimenama ir vėliau – 6-ajame ir 7-ajame dešimtmetyje, atsinaujinant lietuvių poezijai, vėl kalbama apie nepakankamai naudojamą proziškąją lietuvių poezijos tendenciją. Kaip sako viename eilėraštyje poetas Alfonsas Maldonis: „Niekad nerašei, kaip eina žmonės tvartų kuopti...“ Nuosekliausias šios nelyrinės stilistikos, apie kurią vieni pirmųjų prabilo keturvėjininkai, atstovas XX a. antroje pusėje buvo Albinas Žukauskas:
Pavasaris, nuo kalno keterų pūgas nušlavęs,
Ramybę atnešė...
arba:
Iš kiužusio kibiro
Byrėdami, tamsioj gelmėj sudūžta gabalai vandens,
Kaip girgžteria ant netepto šerdešninko svirtis, –
Pasistatyt ant rentinio briaunos kibirą, kiek pavertus
Pajusti lūpom gerą žemės vidurių vėsumą,
Iš lėto atsigėrus paskanauti...
Tai ne „Metų“ stilizacijos ar citatos, tačiau galime pajusti, kad A. Žukausko santykis su kalba primena donelaitiškąjį žodį. Poeto Sigito Gedos nuomone, „tai yra tiesiog gyvesnis, šiurkštesnis, ne toks gražus ir nudailintas mūsų poezijos klodas, kuris primirštas, o vis dėlto gyvena ir dainose, ir pasakose, ir mįslėse, ir mitologijoj... Tokio tiesaus, atžaraus pirminio kalbėjimo pilni Donelaičio „Metai“ ir pasakėčios, Dionizo Poškos „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“, Kazio Borutos kūriniai“.
Tad K. Donelaičio „Metai“ lietuvių XX a. poezijoje tebėra siejami su paprastumu, poetiniu vertingumu ir išraiškingumu ar net modernumu – į šiuos idealus orientuojasi ne vienas šiuolaikinis lietuvių poetas.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kokios lietuvių poezijos krypties pradininku laikomas K. Donelaitis?
- Kuo K. Donelaitis patrauklus K. Binkiui?
- Kaip paaiškintumėte senovinės K. Donelaičio poemos kalbos artimumą moderniai lietuvių literatūrai?
- Klausimas dabartinės lietuvių poezijos skaitytojams. Pasvarstykite, gal kurio nors iš šiuolaikinių lietuvių poetų stilistika jums kokiu nors aspektu asocijuojasi su K. Donelaičio „Metais“. Pasidalykite klasėje savo mintimis.
Apibendriname
- Kaip K. Donelaičio kūryba susijusi su jo meto istorine ir kultūrine aplinka?
- Kokie „Metų“ bruožai leidžia teigti, kad poemoje jaučiama Baroko, Klasicizmo ir Apšvietos kultūros ir literatūros epochų įtaka?
- Kokį tikslą kelia sau autorius, pateikdamas idealios pasaulio tvarkos vaizdus (pavyzdžiui, epizodas apie lakštingalą, gerojo pono prisiminimas ir pan.)?
- Kaip K. Donelaitis piešia ir vertina lietuvninkus būrus?
- Kokiomis priemonėmis poemoje perteikiamas ponų vertinimas?
- Palyginkite ponų vertinimą Mažvydo „Katekizmo“ pratarmėje ir K. Donelaičio „Metuose“.
- Koks vaidmuo „Metuose“ tenka gamtos vaizdams?
- Įrodykite, kad, K. Donelaičio nuomone, gamtos pasaulis yra tobulai sutvarkytas ir žmogui svarbu nenutolti nuo tos tvarkos.
- Palyginkite gamtos ir žmogaus gyvenimo ratą „Metuose“.
- Dėl kokių priežasčių „Metuose“ keliamas lietuvybės išsaugojimo klausimas? Atsakymą pagrįskite tiek poemos tekstu, tiek istoriniais, tiek kultūriniais K. Donelaičio gyvenimo laiko faktais.
- Apibendrinkite, kokios moralinės, socialinės, tautinės problemos rūpi „Metų“ autoriui.
- Kuo ypatingas ir paveikus K. Donelaičio pasakojimas?
- Prisiminkite, kurie lietuvių rašytojai kūrė pavasario tema. Palyginkite jų pavasarį su K. Donelaičio pavasario samprata.
- Pasirinkite temą (galite sugalvoti ir patys) ir parašykite rašinį.
- „Metų“ pasakotojas
- „Metų“ gamta
- Įdomiausias „Metų“ veikėjas
- Ar šiandien mums aktualūs K. Donelaičio pamokymai?
- „Metų“ išmintis
- Mėgdžiodami hegzametrą pabandykite K. Donelaičio stiliumi aprašyti linksmą nuotykį iš savo ar draugų patirties. Tai gali būti pasakojimas apie gamtą, darbus, valgį ir pan.
Tiriame
Jau minėto R. Kazlo spektaklio pabaigoje yra teismo scena ir scena, kai pagrindinis veikėjas skaito Tolminkiemio bažnytinės knygos įrašus. Pasidomėkite, kokia dokumentine medžiaga rėmėsi spektaklio autorius, kurdamas šias scenas.
Diskutuojame
Kartu aptarkite, kas labiausiai įsiminė skaitant K. Donelaičio „Metus“, ir apsvarstykite šiuolaikines šio kūrinio interpretacijas.
Rašome
Remdamiesi diskusija arba nepriklausomai nuo jos parašykite rašinį, išsakydami savo nuomonę, kuo jums patiko K. Donelaičio „Metai“. Pasirinkę kurią nors poemos temą, veikėją, epizodą ar įstrigusią į atmintį eilutę atskleiskite, kaip tai susiję su jūsų gyvenimu, jūsų literatūrine ir kultūrine patirtimi.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"