Natūrali mitybos grandinė ir jos pažeidimo pavojai
Pasakymas, kad gamtoje viskas susiję, nėra tušti žodžiai. Per daugybę metų susidarė pusiausvyra tarp visų kurioje nors teritorijoje esančių gyvųjų organizmų – nesvarbu, ar tai dykumos, ar pelkės, ar ledynai. Gyvi organizmai minta vieni kitais, bet nesunaikina vieni kitų ir net reguliuoja vieni kitų kiekį.
Pavyzdžiui, miške, kuriame auga lazdynų, gyvena riešutais mintančios voverės ir jas medžiojančios lapės. Tarkime, kas nors ima ir sugalvoja iškirsti lazdynus. Tuomet voverėms labai sumažėja maisto ir jos nebegali išmaitinti jauniklių. Kai sumažėja voverių, negali pramisti ir lapės, jų taip pat ima mažėti. Jei miške staiga atsiranda kokių nors kitų voveres medžiojančių plėšrių gyvūnų, lapėms taip pat ima trūkti ėdesio ir jų mažėja.
Taigi gyvajame pasaulyje yra susikūrusi energijos perdavimo, arba mitybos, grandinė. Augalai, kaip minėtasis lazdynas, energiją – saulės šviesą ir šilumą, vandenį, dirvožemyje esančias medžiagas – ima iš aplinkos. Lapai gamina kvėpuoti reikalingą deguonį, be to, augalų lapais, šaknimis ar vaisiais (uogomis, riešutais, sėklomis) minta žolėdžiai gyvūnai, šiuos medžioja mėsėdžiai gyvūnai.
- Paaiškinkite šią maisto grandinę. Ką reiškia raudonos ir mėlynos rodyklės?
- Sugalvokite ar suraskite daugiau gyvosios gamtos mitybos grandinių, kurias sudarytų bent trys dalys: augalai, žolėdžiai gyvūnai, mėsėdžiai gyvūnai.
Žmogus yra gamtos dalis, jis taip pat įsilieja į gyvosios gamtos mitybos grandinę. Jo maistą sudaro tiek augalinės, tiek ir gyvulinės kilmės produktai.
Tačiau, būdamas gamtos dalimi, žmogus turi suvokti ir atsakomybę dėl savo veiklos, kuri neretai pažeidžia gamtos pusiausvyrą, suardo mitybos grandines. Pavyzdžiui, nykstant bambukų miškams, nyksta ir pagrindinis pandų maistas – bambukų ūgliai. 2005 m. buvo likę tik 1600 didžiųjų pandų. Siekiant jas išsaugoti, kuriami gamtos rezervatai.
Tigrai, leopardai naikinami dėl brangaus kailio. Norint apsaugoti šiuos žvėris, sudaromi tarptautiniai susitarimai, kurių tikslas užtikrinti, kad prekyba žvėrimis, jų kailiais nekeltų grėsmės šios gyvūnų rūšies išlikimui.
Didelį pavojų kelia ir žmogaus noras apgyvendinti gyvūnus aplinkoje, kurioje jie nėra gyvenę. Pavyzdžiui, prieš pusantro šimto metų keli ūkininkai į Australiją atsivežė porą šimtų triušių, mat manė, kad jie primins jiems Europą, bus ką medžioti. Bet dėl greito veisimosi, nepasotinamo apetito, aktyvaus žemės rausimo jie padarė didžiulę žalą laukinei gamtai ir pasėliams. Atvežti gyvūnai Australijoje neturėjo natūralių priešų, todėl niekas nereguliavo jų paplitimo. Siekiant apsaugoti pasėlius Australijoje nutiesta tūkstančiai kilometrų tvorų, imamasi įvairiausių kovos su jais būdų, bet kol kas triušių įveikti nepavyksta.
Visi minėti žmogaus įsikišimo į gamtos gyvenimą atvejai pažeidžia jos darną, vadinamąją ekosistemą.
- Ekosistema – tai visų gyvų organizmų ir negyvosios gamtos sąveika tam tikroje teritorijoje.
- Įsivaizduokite, kad prieš jus nedidelis tvenkinys (jeigu yra galimybė, nueikite prie artimiausio tvenkinio ir jį atidžiai apžiūrėkite). Aprašykite šio tvenkinio ekosistemą: aptarkite, kas būdinga šiai nedidelei teritorijai, kas joje gyvena ar galėtų gyventi. Pabandykite šio tvenkinio ir jo pakraščių gyventojus sujungti į mitybos grandinę. Sukurtus aprašymus palyginkite.
- Kokia žmogaus veikla galėtų pakenkti jūsų aprašytai ekosistemai arba ją visai sunaikinti?
- Apie pusiausvyrą gamtoje reikia galvoti ir auginant gyvūnus namie. Kartais keisdami gyvenamąją vietą ar dėl kitų priežasčių žmonės paleidžia savo augintinius į laisvę. Kas jiems atsitinka?
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"